закон Фортунатова–де Соссюра

[химик]

Уважаемые форумчане!!!!
Кто-нибудь знает формулировку этого закона? Не могу найти в нете.

[GaLL]

Ударение переместилось с краткостного или циркумфлектированного гласного (в т. ч. дифтонга или дифтонгического сочетания) на следующий (т. е. следующего слога), если он (следующий гласный) был акутированным (акут и циркумфлекс - 2 разных типа прабалтийской долготы). Этот сдвиг ударения произошёл до сокращения конечных акутированных долгот.

[GaLL]

Действие этого закона хорошо видно в литовсих акцентных парадигмах имени (4 парадигмы возникли в результате расщепления 2 первоначальных - неподвижной и подвижной) и особенностях акцентуации глагола. Эти случаи касаются переноса ударения на конечный акутированный слог (который затем сократился по закону Лескина), что касается срединных слогов, то там возникают сложности, см., например, предложенную В. А. Дыбо переформулировку закона де Соссюра в статье «Из балто-славянской акцентологии. Проблема закона Фортунатова и поправка к закону Ф. Де Соссюра» в сборнике «Балто-славянские исследования», том XIV.

[Лукас]

см., например, предложенную В. А. Дыбо переформулировку закона де Соссюра в статье «Из балто-славянской акцентологии. Проблема закона Фортунатова и поправка к закону Ф. Де Соссюра» в сборнике «Балто-славянские исследования», том XIV.

http://www.inslav.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=138:2009-12-21-16-27-26&catid=12:2009-08-05-10-49-56&Itemid=22

[regn]

Спасибо за ссылку! Отлично!

[Aleksey]

Действие этого закона хорошо видно в литовсих акцентных парадигмах имени (4 парадигмы возникли в результате расщепления 2 первоначальных - неподвижной и подвижной) и особенностях акцентуации глагола.

Ещё можно добавить, что этот закон называют antrojo nuo galo skiemens taisyklė закон пенультимативного слога и он распрастраняется на 2ую и 4ую акцентуальную парадигмы в литовском.

[химик]

Большое спасибо за ответ!!!!!
А можно примеры посмотреть на это правило?

[regn]

Насколько я понимаю, то это так (пример из моей головы):

Сильная основа "rank- (рук-)".

Аттрактивное окончание "-as << -ą́s << -áns" (вин. пад. мн. ч.).

Форма "rankAs (руки)" (ударение на окончании).

Пример сохранения долготы акутного суффикса: "baltąsias (белые)" - членная форма вин. пад. мн. ч. ж. р..

Bučiuoju motinos baltąsias rankas. - Целую мамины белые руки.

Баловался IPA bʊ`tʃʲʊ͜ʌjʊ̟ `mɔːtʲɪnɔˑs bɐ̝l`taːsʲæs rɐ̝ŋ`kɐs

[regn]

http://www.inslav.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=138:2009-12-21-16-27-26&catid=12:2009-08-05-10-49-56&Itemid=22

На самом деле, я сам немного запутался.

По приведенным здесь парадигмам получается, что окончание местного падежа "-е" имен на "-as" - сильное и аттрактивное? А из какого же акутового оно тогда развилось? (сорри, у меня нет достаточно хороших ресурсов по истории литовского).

[regn]

С синхронной точки зрения об ударениях в литовском можно прочесть тут: Lietuvių kalbos kultūra/ Kospektas Конспект к. р. литовского яз. #0

И тут: Дополнение к уроку №1. Акцентуация в литовском языке #0

[Vembras]

Вот тут очень коротко изложенно.  :  http://www.balsas.lt/naujiena/177689/antanas-smetona-kas-sieja-kirciavima-su-vadyba
Закон Фортунатова–де Соссюра или правило второго слога с конца работает не всегда. Да и сами носители языка сопротивляются - но постепенно уступают калбаебам. Похоже что и предпоследний бастион пал - ударение в названии города Тракай.

[regn]

Aš manau, kad tai tiesa, kad dabartinėje Lietuvoje žmonės dažnai nebeseka kirčiavimo taisyklių. Manau, kad ir oficialus žodynas turi išimčių (žodžių, kirčiuojamų su ypatumais). Labai daug žmonių sako "nUOstabus (nors čia yra ketvirtoji kirčiuotė)", "geresniŲ - gilesniŲ - mažesniŲ (nors pagal taisyklę čia turime 2rą kirčiuotę)".

Man atrodo, kad kartais būna taip, kad tarmiška forma skamba kalbantiems geriau, nei literatūrinė. Pvz, "gerensiŲ" tikrai skamba maloniau, nei "gerEsnių" - todėl ir pasikeitė. Bet čia jau "псевда"

Kalbėdamas lietuviškai aš nelabai rūpinuosi dėl kirčiavimo. Žinau, kad tai, gal, ir negerai. Bet aš turiu tam keletą priežasčių: aš iš pradžios pradėjau mokytis lietuvių kalbos neteisingai ir išmokau daug žodžių nežinodamas, kas per dalykas yra kirčiuotė ir "su kuom ją valgyti". Pagaliau žinojau, gal, jau 1000 žodžių ir be jokio supratimo, kaip juos kirčiuoti. Žinojau kirtį tik pagrindinėje formoje ir maždaug žinojau (ar įtariau), kad tam tikrose formose (pvz, vienaskaitos galininke) kirtis negali būti ant galūnės. Na taip ir kalbėdavau.

Dabar žinau visas kirčiuotes ir išmokau, kurioms kirčiuotėms priklauso dauguma tų žodžių, kuriuos aš žinau. Bet vis tiek tebelieka daug tokių, kuriuos pamiršau patikrinti ar vėl pamiršau po tam tikro laiko, kaip juos kirčiuoti (jeigu žodžio nenaudoju arba naudoju tik vienoje-dviejose formose). Vat nesu tikras, ar žodis "rytas" yra (3) ar (4). Todėl galiu pasakyti "į rYtus" arba "į rytUs".

[Vembras]

Vat nesu tikras, ar žodis "rytas" yra (3) ar (4). Todėl galiu pasakyti "į rYtus" arba "į rytUs".

Grožinėje literatūroje yra abu variantai. Tas žodis kirčiuojamas kaip ir šis : "į pIEtus" arba " į pietUs" 

[regn]

Aha, aš taip ir galvojau, kad, turbūt, galimi abu variantai. Bet kartais būna labai sunku pasakyti, ypač tais atvejais, kai nuolat girdi kitus žmones tariant prieš taisykles.

Bandyti įsiminti kirčiuotę su kiekvienu žodžiu - tai (mano nuomone) kvailystė. Aišku, kad tai naudinga, bet manau, kad daugumai būtų per sunku. Pavyzdžiui, vadovėlis "Teach Yourself Lithuanian" (kuris, beje, yra labai geras kalbos medžiagos šaltinis) visai vengia kirčiavimo ir net nerodo kirčio dialoguose. Rekomenduojama klausytis įrašų plokštelėje ir imituoti diktorių tarimą. Manau, kad tiems, kurie nenoriu tapti dideliais kalbos profesionalais, tai geras patarimas.

Romanas pasakojo, kad jis pats išmoko latvių kalbą vengdamas kirčiavimo. Didelių problemų tai nesukūrė jam. Ir nors jis ir tvirtino, kad latvių kalboje kirčiavimas ne toks svarbus, kaip lietuvių, aš su tuo nesutinku. Yra daug minimalių porų, kur žodžiai skiriasi tik kirčio tipu. Gal, tokių porų ir mažiau, nei lietuvių kalboje, bet vis tiek...

Iš tų latvių kalbos vadovėlių, kuriuos turiu aš, nei vienas neduoda kirčiavimo.

Tačiau, pasakius visa tai, pasakysiu ir tai, kad aš pats nebūčiau patenkintas, jeigu žinočiau lietuvių kalbą be kirčiavimo. Manau, tai skonio reikalas - kai kurie kalba gramatiniai teisingai, bet su baisiu akcentu. Kiti akcento atsikrato, bet jų gramatika ilgai šlubuoja.

[Vembras]

Romanas pasakojo, kad jis pats išmoko latvių kalbą vengdamas kirčiavimo. Didelių problemų tai nesukūrė jam. Ir nors jis ir tvirtino, kad latvių kalboje kirčiavimas ne toks svarbus, kaip lietuvių, aš su tuo nesutinku.

Kirčio vieta pastovi - pirmas skiemuo. Svarbesnės yra priegaidės. Bet tai jau kauleliai , kuriuos galima nušlifuoti. Svarbu turėti kalbos kaulą.

[Aleksey]

Čia priegaides nėra labai 'gyvybingos', žmonės jaučia skirtumą, bet pakartoti taisyklingai jau nesugeba (čia apie daugumą). Kartais kirčio vieta yra atitraukta į pirmesnius skiemenis, nepastebėjau ar šis reiškinys yra pastovus. Nemanau, kad kirčiavimo sistema lietuvių kalboje išnyks ar suprastės, tiesiog bus standartinė norma, kurios sieks piliečiai ir užsieniečiai. Neoficialiame bendravime vyraus netaisyklingos formos kartu su tarmėmis. Vat kas gali sukelti daugiau problemų, tai tarmiški naujadarai neformaliose grupėse. Kartais įdomu klausytis žmonių kalbos, kai sėdi autobuse. Neseniai girdėjau žemaičių kalba, palei tarimą buvo iš Kretingos apylinkių. Tad neviskas prarasta.

[regn]

Kirčio vieta pastovi - pirmas skiemuo. Svarbesnės yra priegaidės. Bet tai jau kauleliai , kuriuos galima nušlifuoti. Svarbu turėti kalbos kaulą.

Na, dinamiško kirčio vieta tikrai pastovi, bet latvių kalboje tai nelabai svarbus dalykas, kadangi, skirtingai nuo lietuvių kalbos, priegaidės yra išlaikytos visuose ilguosiuose skiemenyse - kirčiuotuose ir nekirčiuotuose. Tai reiškia, kad latvių kalboje kiekvienas ilgas skiemuo turi savo priegaidę (lietuvių kalboje nekirčiuoti ilgi skiemenys visi turi suvienodėjusią tvirtagalę intonaciją).

Neatsimenu tiksliai, bet formose "baltā (baltoji) ~ baltā (baltoje)" galūnės priegaidės skiriasi, nors pagrindinis kirtis yra kamiene - "bal-" (su tvirtagale).

[regn]

Kartais kirčio vieta yra atitraukta į pirmesnius skiemenis, nepastebėjau ar šis reiškinys yra pastovus.

Kirčio atitraukimo taisyklės gana sudėtingos ir turi savo savotiškus ypatumus skirtingose vietose. Bet tai yra labai būdingas bruožas daugelyje tarmių.

[Aleksey]

Kirčio atitraukimo taisyklės gana sudėtingos ir turi savo savotiškus ypatumus skirtingose vietose. Bet tai yra labai būdingas bruožas daugelyje tarmių.

blablablabla kaip rašiau: pasiliks literatūrinė norma, pagal kurią bus rodomi eteryje įgarsinti filmai ir t.t., o visi kalbės arti taisyklingos normos arba belenkaip. Klaipėda, be jokios abejonės, valdo. Vembrai, atsiprašau, bet tai jau tiesa