Лингвофорум

Kas nori pabendrauti lietuviškai?

Pabendrauti visada galima, tik ar daug tokių atsirasti, kas sugebėtų ką nors parašyti? :_3_16 O šiaip, Leonidai, vienas asmeniškas klausimas: keliomis (keliolika?) kalbų kalbi? Man jau baugu pasidarė... :_1_01

"Ką nors" parašyti tai tikrai daug atsirastų. Bet lietuviškai gal ne per daugiausiai... Tačiau jei mudu pradėtume čia šnekučiuotis, veikiausiai aplenktume daugumą kitų šio skyrelio temų pagal lygį. :_3_16

Na, ne tiek daug aš tų kalbų mokų... Bet man dar viskas priešaky... Labai skirtingu laipsniu turiu sąlytį su 6 slavų, 3 romanų-germanų, 1 tiurkų ir 1 baltų :) Tačiau tikiuosi, kad tai dar ne galutinis sąrašas. Kadangi esu labai skirtingu lygiu į išvardintas kalbas įsigilinęs, todėl nedrįstu skaičiuot, juolab kad nežinau ribos, nuo kurios prasideda tikrasis kalbos mokėjimas.

Vienas dalykas yra pramokti kalbą, ir visai kas kita - ją išmokti ir mokėti. Nesibaugink; juolab kad vakar mane įbauginai - aš jau buvau pradėjęs manyti, kad lenkiškai beveik pramokau, bet palyginus su tavomis žiniomis...  :oops: Galiu savo ruožtu neįkyrų asmenišką klausimą: skąd tak doskonale znasz polski? :)

Na dabar tai jau tikrai baisu  :shock: Galvojau, įtarinėjau, kad šiektiek moki lietuviškai, bet kad tiek? Gal kur Lietuvoje gyveni? Bet juk minėjai Ukrainą kažkada, ar man tik pasirodė? O jei ne Ukraina, tai 100% gyveni Vilniuje, nes kitaip neįsivaizduoju, kur gali darbo reikalais prireikti lenkų kalbos. :_3_16

Nesupratau to pokšto apie tris "romanų-germanų" kalbas - čia koks naujas kalbų grupavimas, ar kokie naujadarai, apie kuriuos niekada nieko negirdėjau?  :lol:

O dėl lenkų - patsai rašai, kad "pramokai" - to niekas ir neneigia. Bet klausimas, ar išmokai? :wink:  Aš gyvenau Lenkijoje porą metų, tenpat ir dirbau. O dabar jau bebaigiu studijuoti Varšuvoje. Todėl, nors ir nebūdamas lenkas "iš prigimties", kalbą buvau priverstas išmokti. Vien sesijoms teko perskaityti krūvas knygų. Dar toks dalykas: kai atvažiavau į Lenkiją, man atrodė, kad nors daug ir nepakalbu, bent jau iš klausos beveik viską suprantu (nuo vaikystės mūsų šeimoje buvo žiūrima Lenkijos TV). Taigi pasirodė, kad tai kaip kalbama televizijoje ir kaip kalba šiokiadieniais paprasti žmonės toli gražu ne tas pats. Neminėsiu čia banalių dalykų ("facet", "laska" ir tt), bet tokie žodžiai kaip "łajza", "pasztet", "byk", "ciotka" tikrai nežinojau, ką tai reiškia. Su laiku viskas atėjo, na ir gramatikos supratimas. Kai 10 kartų sutinki knygoje kažkokia konstrukciją, tai jau nenoromis žinosi, ką tai reiškia. Na, kai taip klausiame po vieną klausimą vienu sykiu, tai gal tamsta išsiduos, kur gyvena?

Jei baiginėji studijas Warszuwoj - reiškia, dabar ten ir esi?.. O aš svarsčiau, kelių šimtų metrų atstumu susirašinėdami sėdime, kaunieti...  :_3_16

Lenkų, žiūrėdamas per teliką kasvakar Wiadomości, ir skaitydamas laikraštinius straipsnius, tikiuosi atšlifuot padoriai. Nemanau, kad lenkų k. reikalinga tik vilniečiams; tiesa, kai pats pradėjau mokytis, nešovė į galvą, kad ją mokėt yra "ant tiek" :) ne pro šalį, bet tuo turėjau progos įsitikint, kai jos realiai prireikė, ir pasirodė, kad aplinkui gerai lenkiškai mokančių žmonių norint surast nesurasi; tarp kitko, tas pats pasakytina ir apie visų seniai pamirštą rusų k. - regiu, kaip aplinkui besimokantieji lenkų ir rusų kalbas kariasi - "per sunku". Ypač smagu kai baidosi kirilicos - " :shock: raidžių nepažįstu!"

Tad kadangi man įvaldyti bet kurią slavų kalbą tokio pobūdžio problemų nekyla, į tai ir bandau investuoti.

Internete buvo kažkoks testas lenkų k. žiniom pasitikrint - mano lygį įvertino kaip "advanced intermediate". Su lenkais susišneku, daug laisviau, negu šiaip vargais negalais. Tačiau literatūrinė kalba yra nepalyginamai rimtesnis dalykas. Deja, trūksta laiko tobulinimuisi...

Kaip studijų kokybė Lenkijoj? Ar sunku?

Tai, aš vis nesuprantu, kur tu sėdi, Leonidai. Ar iš to ką tu parašei, seka, kad Kaune? Ar aš kažką ne taip supratau?

Veltui abejoji savo supratingumu, Romanai, aš pakankamai aiškiai išsireiškiau pirmojoj ano pranešimo pastraipoj. Taip, sėdžiu mieste, kur šiandien buvo labai pavasariškas oras, mažiausiai penkiolika laipsnių šilumos, o visą dieną švietusi saulutė vos prieš pusvalandį nusileido, bet paskęst tamsoje miestas dar nespėjo.

Na matau, kad šis pokalbis bus mūsų solinis  :lol: visi tie "specai" moka turbūt net ir tam-tam genties kalbą iš Kalahari dykumos, bet nemoka lietuviškai. Na tiek to. Dabar kai jau išsiaiškinome, kur tu sėdi, galima nekukliai pasidomėti, kokioje gi srityje Kaune (!) gali prireikti lenkų kalbos ir priedo kasdien? Tikrai nesugebu to protu suvokti. Beje, gal žinai kokį gudrų būdą rašant lietuviškai turėti šauktukus ir procento ženklą? Nes mane tikrai nervuoja kaskart perjunginėti klaviatūrą.

Na, bet kurios kalbos gali prireikti bet kuriom geografinėm sąlygom, jeigu tau reikalingi ar tiesiog įdomūs informacijos šaltiniai ta kalba. Be to, egzistuoja vertėjo profesija, nors pats vertėjas nesu. Ir šiaip tekdavo įsitikint, kad tame tarpe ir viešоsе įstaigоsе lenkų kalbos mokėjimas vertinamas kaip teigiamybė; o ypač kai nustembama, kad ją galima įvaldyti savarankiškai, tada aš suprantu, kad mano sąlyginius gabumus (tiksliau, gal pavadinčiau, dėl prigimtinės dvikаlbystės susidariusias palankesnes sąlygas) slavų kalbų mokymuisi man būtų apsileidimas neišnaudoti. Nors pagrindinį dėmesį aš visgi skiriu romanų IR :) germanų kalboms; visą kitą naudoju atsipalaidavimui, kai pagrindinės atsibosta, tačiau stengiuosi pramokt pakankamai kokybiškai, kad ir naudos iš to būtų. Įpatingų pastangų ir įtampos neprireikia, viskas eina pakankamai sklandžiai.

O lenkiškai dar prieš pusantrų metų nei žodžio nemokėjau. Ir išvis mokėjau lietuvių, rusų, anglų.

O kas paskatino tave susidomėti vengrų kalba? Ar sunki?

Gudrų būdą žinau tik vienintėlį - kai matai šauktuką jau parašytame tekste, ctrl-C ir ctrl-V :)

Ума не приложу, господа, как это некоторые слависты могут утверждать, что литовский - это почти что праславянский... Я, вот, как ни пытался тут хоть что-то из ваших постов понять - ну никак! (Разве что, отдельные слова знакомы.)

Цитата: andrewsiakУма не приложу, господа, как это некоторые слависты могут утверждать, что литовский - это почти что праславянский... Я, вот, как ни пытался тут хоть что-то из ваших постов понять - ну никак! (Разве что, отдельные слова знакомы.)

Андрусяку, а ты думаешь, что ты поймешь праславянский записанный таким текстом?  :lol:

А не открыть ли в этом же разделе тему "Праславянский"?..

Цитировать, вот, как ни пытался тут хоть что-то из ваших постов понять - ну никак

Немного оптимизма ir viskas bus gerai (и всё будет хорошо).

Глоссарий :
ranka рука
motina мать
brolis брат
žinoti знать
būti быть
sūnus сын
medus мёд
visas весь
keturi четыре
trys три
vanduo вода
mes мы
Ну, и как теперь? Похоже?

Napīsom sŭdesĭs na praslavēnĭskomĭ predŭlogenijed. Mogeti būteị polukīti sen...

... ногами не пинать...

Алё, на базе! А нука геть на свой праславянскомовный форум.  :wink: Это литовскоязычный форум. O jei norite čia rašyti - tai prašom, bet tik lietuviškai.

Цитата: Roman

Цитировать, вот, как ни пытался тут хоть что-то из ваших постов понять - ну никак

Немного оптимизма ir viskas bus gerai (и всё будет хорошо).

Глоссарий :
ranka рука
motina мать
brolis брат
žinoti знать
būti быть
sūnus сын
medus мёд
visas весь
keturi четыре
trys три
vanduo вода
mes мы
Ну, и как теперь? Похоже?

Это все классические примеры. А вот тексты, которые выше - там надо постараться, чтоб знакомое слово (или корень) найти!..

Цитата: andrewsiak(Разве что, отдельные слова знакомы.)

O kokie būtent atskiri žodžiai Jums pasirodė pažįstami (išskyrus tarptautinius :) )?

А які саме окремі слова Вам показалися знайомими? (крім міжнародних :) ) ?

Цитата: Леонид

Цитата: andrewsiak(Разве что, отдельные слова знакомы.)

O kokie būtent atskiri žodžiai Jums pasirodė pažystami (išskyrus tarptautinius :) )?

А які саме окремі слова Вам показалися знайомими? (крім міжнародних :) ) ?

В основном те, что я уже знал...
парашити - писать,
норети - хотеть
калба - язык
яу - уже (?)
мокети - учить
тик - только
виенас - один
Ленкия - Польша
кайп, тайп - как, так
дауг - много
ира - есть
иш - из
аш - я
карт - раз (одно из немногих общих балтославянских слов в данной нити форума)
прашом - прошу (заимствование из польского или беларусского)
И, кажется, все.

Andrewsiakai,

Tačiau iš kur Jūs žinote tiek daug lietuviškų žodžių?  :shock: Mokėtės lietuvių kalbos anksčiau?

Mais d'où connaissez-vous tant beaucoup de mots lituaniens? Est-ce que vous avez appris la langue lituanienne autrefois?

J'ai appris je ne sais plus quand parce que justement le lituanien m'intéressait comme une langue la plus proche au slave dans sa forme la plus ancienne. En plus, j'ai une tante à Riga et quand j'allais là-bas je comparais les évolutions phonétiques lettones par rapport au lituanien (daug/daudz, kaina/céna, vienas/viens, keturi/c^etris, vanduo/ùdens, ranka/roka etc.) C'est drôle de noter que certaines évolutions rappellent celles qui se sont passées en slave (kaina//céna/цена, pankti(s)//pieci/пять, etc.)

Na dėl latvių "četri" tai galiu tik tiek pasakyti, kad tai neabejotinas skolinys iš slavų kalbų, tą parodo ir kelinintinis skaitvardis "ceturtais" (ketvirtas). Taigi latvių "4" turėjo būti *ceturi.

Je ne sais que dire que le mot letton "četri" est d'origine slave parce que le mot pour "le quatri`eme" c'est "ceturtais". Donc le mot "4" a la lettonne a du e^tre *ceturi.

ça se peut. Je trouve quand même que le letton a connu une forte influence slave : perte de voyelles nasales (mais pas partout comme en russe), affricatisation du *k' en "c" (kaina//céna), et délabialisation de "u" (duvi//divi - ce dernier cas, où on trouve carrément un "ы" russe (divi [дыви]) semble le plus significatif en rappelant le changement de *ù en "ы" dans l'ancien slave). Je me demande seulement, si on pourrait comparer la période de ces évolutions lettones avec celles des langues slaves. A cet égard, si vous connaissez où on peut lire sur l'histoire de la langue lettone (et lituanienne aussi), je vous serai reconnaissant de m'en informer.

Сердечно поздравляю всех литовцев с вхождением в ЕС! (сорри, что не по-литовски)

:D Ačiū, ačiū. O tu pats ar ilgai būsi Paryžiuje? Į Ukrainą ruošiesi grįžti?

Глоссарий: ilgai - долго, ruoštis - собираться, grįžti - вернуться

:) Летом собираюсь...

Romanai (ar gal kas nors kitas čia žino),

norėjau paklausti, ar žodis "privalumas" reikšme "teigiamybė" neprieštarauja kalbos normoms? :)

Man lyg tais rodės, kad klaida, nes, jei neklystu, anksčiau lyg kalbininkai dėl jo žiniasklaidoj putojosi... Bet kažkodėl man Wordas nepabraukia kaip klaidą...

O kokie čia galėtų būt sinonimai? Man "teigiamybė" taip durnai skamba...

Cia dar yra vienas zmogus kurys moka kalbeti lietuviskai, bet apie ka? Reikia surasti kokia nors tema, atsiprasau ejgu parasau su klaidomis.

Cia dar vienas zmogus kurys moka Lietuviskai, pobendrauti galima bet apie ka? Reikia surasti kokia nors tema. Atsiprasau eigu parasau su klaidomis.

Цитата: dimsČia dar vienas žmogus, kuris moka lietuviškai, pabendrauti galima, bet apie ką? Reikia surasti kokią nors temą. Atsiprašau, jeigu parašiau su klaidomis.

Laba diena, Dims.

Na visai puikiai parašėte. Aš deja dabar truputį užimtas, po poros savaičių tikiuosi atsilaisvinti...

O tarp kitko, iš kur mokat lietuviškai?

Bralukas,

 feini gan - tiir leishy meele.

motina мать matar
brolis брат braathar
žinoti знать jnaana
būti быть bhava
sūnus сын suunu
visas весь sarva
trys три tri
mes мы me

Ceru, ka nesaputroju sanskrita rakstiiby...  8)

Bralukas, ;)

nu jei manai kad mes kiekvienas su savo valoda galim tarpusavy susišnekėt, tai aš irgi galiu pasistengt, nes mes irgi turim "literārą valodą" :) Tik kažin ar saproti ;)

Kiek supratau, indų k. mokaisi? O lygiagrečiai lietuviškai jūsų nepramokino? Ar tik to sąrašiuko, kurį viršuj išdėstei, ribose?

Tarp kitko, parsisiunčiau tavo šperą iš senovės slavų kalbos. Atrodo gražiai, tik perskaičiau hieroglifus; gal kartais žinai kur galima gauti "flavius" šriftą, nes man labai įdomu paskaityti? Ir dar - ar yra kur nors voratinklyje žodynas iš rusų (ar bet kurios kitos) Į Slavų Bažnytinę?

Paldies.

Я не понял Андрусяка тебя, ты думаешь что старословянский ты поймёшь? Не надейся!
Литовский не такой сложный как кажется. это своеобразный ключик к итальянскому, латышскому, английскому и санскриту.
Вопросы по литовскому можешь смело задавать мне, адрес мой прост : kantata@rol.ru

Рома , пришли глоссарий побольше. Народ надо просвещать!

Mindaugai, o kokie būtent lietuvių kalbos momentai Jums atrodo raktu į išvardintas kalbas? Taipogi pažymėtina, kad visos keturios yra iš skirtingų kalbinių grupių. Su latvių viskas aišku, su sanskritu lyg ir irgi (nors man sunku spręst, nes jo nemoku :) ), tačiau kaip galima per lietuvių kalbą mokytis italų, ar - juo labiau - anglų, ne labai supratau... Nors to neneigiu, gal ir galima; nors man besimokinant italų dar nė karto nešovė į galvą jokios asociacijos su lietuvių... Nors gal dėl to, kad aš toks neįžvalgus :oops:

ЦитироватьРома, пришли глоссарий побольше. Народ надо просвещать!

O tu pasakyk, kokie žodžiai tave domina, kokių trūksta, išversim, ir bus tau žodynėlis :)

А ты скажи, какие слова тебя интересуют, каких не хватает, переведём, и будет тебе глоссарий :)

Pabendrauti galima, tik ar rasis kokia bendra ir visiems įdomi tema?

Labas, sveika atvykusi į forumą :)

Temą?.. Nežinau, gal Jūs pasiūlykit.

Labai gražiai rašote, turbūt iš Lietuvos būsit?

Taip, lietuvė.
Landžioju kartais ir po lietuvišką VLKK (Valstybinė lietuvių kalbos komisija) tinklalapį, tačiau jų pokalbiuose dalyvauti nebenoriu. Labai nekorektiški ir dalyviai ir tinklalapio tvarkytojai. Vos parašai ką nepalankaus apie kalbininkų veiklą, tuojau ištrina. Ir su humoro jausmu prastoka. Tačiau temų ten yra įdomių. Gal kokią čia perkelti? Antra vertus, pasiskaičiau kitas šio forumo temas, pavaikštinėjau ir matau, kad čia irgi neprastai vienas kitą paspardo.

Na, aš VLKK forume nesu buvęs, tačiau tai, kad meta kitaminčių pranešimus, to pažįstant jų būdą iš jų nors ir galima būtų tikėtis, tačiau tiesą sakant nustebau. Viršūnė...:o

O kas paskatino iš arčiau domėtis VLKK veikla?

Gal aš nepastebiu, bet man kažkaip neatrodo, kad šiame forume vyktų kokie ypač aršūs susidūrimai. Na, būna kartais, bet man asmeniškai patirt neteko, nes paprastai rašau šiam skyrelyje, teorine lingvistika ypač nesidomiu, ne todėl, kad ji man būtų neįdomi, o todėl, kad ne ypač turiu tam laiko, labiau koncentruojuosi ties kalbų praktiniu mokinimusi, šiame forume pratinuos. O per tokias pratybas, susirašinėjant, jokio pagrindo spardynėms...

Kaip suradote šį forumą?

Tarp kitko, čia be mūsų, kaip jau buvo progos įsitikint, lietuviškai niekas neprabils, taigi, kalbant apie "visiems įdomią temą", tų "visų" čia atsiras ne per daugiausiai... :)

Esu vertėja. Kaip forumą radau, tiksliai pasakyti negaliu, kažkur belandžiodama, užtikau nuorodą ir nusprendžiau pasidomėti. Įdėjau naują temą lietuviškai, pavadinusi "Straipsnis". Jau užsisakiau tuos žurnalo numerius, nes labai susidomėjau. Šiuo metu yra kelios hipotezės apie liet. k. kilmę - viena jų vadina baltų kalbas  slavų šakos atšaka, kita - germanų (konkr. gotų) atšaka. Aš ne mokslininkė ir ne kalbininkė,  domiuosi tiek, kiek privalo prasilavinęs žmogus.

Mus kadaise mokė, kad yra tam tikras nesutarimas tarp kalbininkų, kurių kai kurie siūlo laikyti lietuvių kalbą vienoje kalbinėje grupėje su slavų kalbomis, kadangi panašumų daug, ir sakyčiau, kad jie yra apčiuopiami net paprastam žmogui, mokančiam šias kalbas. Man lietuvių atrodo kur kas artimesnė slavų kalbom (kalbu apie struktūrą). Aš taip pat ne kalbininkas, man sunkoka profesionaliai kalbėt apie kalbų kilmę, juolab kad tyčia domėtis neteko, todėl bijau kokį nors reiškinį netaisyklingai pavadint.

Tačiau apie tiesioginį lietuvių kalbos giminingumą germanų kalbom, tiesą sakant, girdžiu pirmąkart...

Su kuriomis kalbomis dirbate, jeigu ne paslaptis (kalbu apie profesinę veiklą)?

Slavų.

Цитата: MindaugasЛитовский не такой сложный как кажется. это своеобразный ключик к итальянскому, ...английскому...

:o  8-)

Цитата: andrewsiak

Цитата: MindaugasЛитовский не такой сложный как кажется. это своеобразный ключик к итальянскому, ...английскому...

:o  8-)

Niekaip neapsisprendžiu dėl šio Mindaugo teiginio, mat ne kalbininkė, intuityviai lyg ir nesutinku. Tačiau turiu draugę, lotynų k. dėstytoją, kurios dėstymo metodika remiasi analogijomis iš lietuvių k.

Slavų? 8)


O įdomu, ar yra Lietuvos sąlygomis paklausa kitoms, be rusų ir lenkų, slavų kalboms? Pavyzdžiui, mačiau Jūsų čekišką pranešimą, net niekaip negalėjau įtarti, kad tai galėtų būt susiję su profesine veikla... Reiškia, ir be tradicinių rusų ir lenkų dar su kai kuo tenka turėti sąlyčio?..

Mat, aš lyg ir pramokęs jų keletą, bet nesu tikras, ar kokiom sąlygom kada bus progos jas pritaikyt. O šiaip man slavų kalbos lyg ir sekasi... Todėl ir pramokau... Tik mokymosi priemonių trūksta...

Mindaugo teiginys man irgi atrodo keistokas, aš kaip tik dabar italų mokinuosi, ir remiuosi na niekaip ne analogijom su lietuvių kalba...

Цитата: Джиби

Цитата: andrewsiak

Цитата: MindaugasЛитовский не такой сложный как кажется. это своеобразный ключик к итальянскому, ...английскому...

:o  8-)

Niekaip neapsisprendžiu dėl šio Mindaugo teiginio, mat ne kalbininkė, intuityviai lyg ir nesutinku. Tačiau turiu draugę, lotynų k. dėstytoją, kurios dėstymo metodika remiasi analogijomis iš lietuvių k.

аш по лиетувишку ня супрантау. :_1_17

Man darbo netrūksta. Labai noriu nors porai savaitėlių nuvažiuoti į Čekiją, nes esu tikra, kad prakalbėsiu, kad tik kalbinės aplinkos ir praktikos trūksta. Buvau ten tik kartą, dar tarybinais laikais, bet po poros savaičių sugebėjau (atitinkamai pasiruošusi) pašte čekiškai kalbėdama čekišką telegramą išsiųsti. Dirbu daugiausiai su techniniais tekstais, grožinės ir reklamos neverčiu.

Добавлено спустя 9 минут 27 секунд:

Andrusiaku, specjalnie dla ciebie tl'umaczę:

Никак не могу определиться по поводу этого утверждения Миндаугаса, поскольку не языковед, интуитивно вроде несогласна. Но у меня есть подруга, преподаватель латыни, методика преподавания которой основана на аналогиях с литовским языком.

Reikia sakyti: aš lietuviškai nesuprantu, rusiška dalelytė "po-" nereikalinga.

Netrūksta darbo - būtent su čekų kalba??

O ar tenka dirbti su dar kitomis slavų kalbomis, be trijų paminėtų?

Apskritai, ar yra sektorius vertėjų sferoje, kuris specializuojasi tokiom slavų kalbom, kurios mūsų geogr. sąlygom laikomos "retesnėmis". Pavyzdžiui, mano susipažinimą su pietų slavų kalbomis aplinkiniai laiko "egzotinių" kalbų mokėjimu.

Man įdomu, kiek jos yra pas mus "paklausios"... Ar pažįstate jų specialistų?

Nors aš nesu susipažinęs su specifika, nesu tikras, ar aš teisingai suprantu sąvoką "techniniai tekstai", bet ar ji apima, pvz., juridinius dokumentus?

Ir dar įdomus momentas - iš Jūsų žodžių galima suprasti, kad savarankiškas pasiruošimas irgi vertinamas. T.y. nereikia rodyti popieriaus apie išeitus kalbos kursus. Mat, aš daugiausiai mokausi savarankiškai, bet kiti sako, kad be popieriaus nieks net nesikalbės ir netikrins, ką aš ten moku...

Leonidai, aš norėčiau išlaikyti šiokį tokį incognito, todėl į daugelį klausimų nenoriu atsakinėti viešai. Jei jums tikrai įdomu, rašykite laiškutį mano el.pašto adresu.

Lakoniškai:
1) tikrai netrūksta
2) tenka
3) yra, bet mažai. Pietų slavų kalbos, tai kokios konkrečiai?
4) nežinau kaip atsakyti, lyg pažįstu, bet skirtingo lygio
5) apima
6) ne visa tiesa apie tuos popierius, dar yra patirtis, mokėjimo lygis, stažas

Pilnai suprantu, juk ir savo atžvilgiu esu tuo pačiu suinteresuotas. Atsiprašau, jei mano klausimai peržengė leistino ribą.

Žinoma, mane domina apskritai situacija šioje srityje, o ne Jūsų asmens duomenys.

Pietų slavų kalbos - turiu omenyje bulgarų ir serbų / kroatų. Žinoma, nevienintelės kalbinėje grupėje, miniu šias, nes pats esu jas pramokęs.

Dėl kitų slavų kalbų lyg ir viskas aišku, baltarusių ir ukrainiečių neminiu, kadangi mūsų geografinėmis sąlygomis galima surasti jomis kaip gimtosiomis kalbančius žmones. Nors baltarusių kalbai paklausa lyg ir pačioje tėvynėje kritus... Kąžin, o pas mus, ar turite šiuo klausimu kokių pastebėjimų?

Geriausias mokėjimo lygio tikrinimas yra prašnekinti arba paprašyti ką parašyti.

Stažas - iš kur jam atsiradus, jei net popieriaus nėra, be kurio niekur neima?.. Panašiai su patirtimi... Nebent neoficiali. O kaip ją išmatuoti ar įrodyti?..

Tarp kitko, Jūs pažįstate šią aplinką ir tiesiog manau, kad galima ją aptarti iš šalies, ir tai gali visiškai neliesti asmens duomenų... Pvz., kai aš klausiu "ar pažįstate?", tai nereiškia, kad domiuosi asmeninėmis pažintimis, o turiu omeny "ar tokie apskritai egzistuoja, ar jie yra, ar Jūs žinote, kad jų yra", ir nieko daugiau...:)

Ir dar, man įdomu, jei žmogus moka daugiau kalbų, negu žmogui įprasta mokėti, pvz., ne 3-4, o 10, ar vien to fakto paminėjimas nesukels abėjonių apskritai to žmogaus adekvatiškumu? Man viena vertėja sakė, kad šiuo metu vyrauja nuomonė, kad žmogus užsienio kalbos išmokti tobulai apskritai negali (t.y. kaip aksioma priimama, kad taip gamtoj nebūna), ir juo labiau skeptiškai vertinama, kai kas pradeda dešimtimis vardint, kurias kalbas moka. Ką Jūs manote apie tai? Kartais žmogus savarankiškai dirbdamas pasiekia kur kas daugiau, nei kiti išklausę kursus ir gavę diplomą. Tačiau pastarajį turės jie, o ne savamokslis.

Na va, lyg ir suformulavau klausimus korektiškai... Gal čia net ne klausimai, čia mintys garsiai...

Tema įdomi, ačiū už pokalbį.

Цитата: Леонид

1) jei mano klausimai peržengė leistino ribą.

2) situacija šioje srityje

3) bulgarų ir serbų / kroatų

4) baltarusių ir ukrainiečių

5) Geriausias mokėjimo lygio tikrinimas yra prašnekinti arba paprašyti ką parašyti.

6) Stažas - iš kur jam atsiradus, jei net popieriaus nėra, be kurio niekur neima?.. Panašiai su patirtimi... Nebent neoficiali. O kaip ją išmatuoti ar įrodyti?..

7) žinote, kad jų yra", ir nieko daugiau...:)

8) Ir dar, man įdomu,

1) neperžengė
2) labai nevienareikšmiška. Tai labai plati tema, reikėtų sėsti prie kavos ir aukoti vakarą.
3) bulgarų mažai, serbų ir kroatų (jau nebe сербохорватский), pasitaiko ne taip retai. Yra organizacijų, sukūrusių bendras įmones, yra bankai
4) baltarusių retai, daugiausia žmonių dokumentai; ukr. - bendros įmonės ir ukrainiečių nenoras bendrauti rusiškai
5) ne visai sutinku, taip galima patikrinti ar žmogus gali bendrauti ta kalba, ar moka kalbos pagrindus. Vertėjams turėtų būti taikomas ir dažnai taikomas testavimas, t.y. trumputis, bet su povandeniniais akmenimis testas
6) ką reiškia neoficialus? Aš kalbu apie vertėjavimo stažą, bet ne pareigas ir darbovietes. O prasideda jis kartais netgi nuo savanoriško ir neatlygintino darbo. Jei atsiras, kas iš rimtesnių kolegų norės jums padėti.
7) pažįstu tris, Vilniaus un-te yra besispecializuojančių.
8) prieš atsakant į šį klausimą, reikėtų ir man pamąstyti. Jūs teisus, tokia nuomonė egzistuoja ir pateiktas faktas sukelia abejones. Ir ne be pagrindo. Tačiau kai įrodai savo atitiktį darbais, kliūčių nebelieka. Žinau gerų savamokslių vertėjų. Ir žinau, kad iš un-to išėjęs ir vertėjo diplomą gavęs specialistas yra dar tik neapsiplunksnavęs viščiukas. Galiausiai turėtume kalbėti apie žmogaus sugebėjimą išmokti vieną, daug (ar daugiau nė vienos, išskyrus gimtąją) kalbų. Yra manančių, kad vertėjui reikia vertėjo talento, kažkokių specifinių asmenybės savybių ir yra tai patvirtinančių faktų. O praktika rodo, kad gerų vertėjų yra daug mažiau, negu save vertėjais laikančių. Pati susidūriau. Su ta pačia rusų ar lenkų kalba, kurias mūsų krašte visi mano išmanantys. Neužmirškite, kad nekalbu apie grožinę, tai atskira parapija, kurioje irgi egzistuoja skirstymas geras - menkas - blogas - joks vertėjas.

Nesupykite, kad tokiu geležiniu stiliumi dėstau ir nemanykite, kad aš pati tokia "geležinė".  Tiesiog į rimtai besidominčio žmogaus klausimus reikia tikro ir daugiau - mažiau vienareikšmio atsakymo.

Добавлено спустя 12 часов 21 минуту 24 секунды:

Leonidai, o ką jūs šiaip gyvenime veikiate, kuo užsiimate?

Цитата: andrewsiak

Цитата: MindaugasЛитовский не такой сложный как кажется. это своеобразный ключик к итальянскому, ...английскому...

:o  8-)

O kuo būtent šis pasakymas Jus nustebino - tuo, kad lietuvių kalba nėra sunki, ar tuo, kad atseit yra artima išvardintoms kalboms?
А що саме в цьому висловленні Вас здивувало - те, що литовський не є важким, чи те, що він є нібито близьким до перерахованих мов?



Labas vakaras, Džibi!

Kalbant apie kalbos mokėjimą kaip tokį, aš pilnai zdaję sobie sprawę z tego, że pilnąja žodžio prasme tai yra nepasiekiamas idealas. Ir ta liūdna tiesa multiplikuojasi tuo labiau, kuo daugiau kalbų žmogus teigia mokąs, t.y. automatiškai projektuojasi ant visų kalbų, kurias jis vardina. Tačiau manau, kad yra pagrindo teigti, kad tas lygis, kurio žmogui turėtų daugmaž pakakti profesinėje veikloje, yra nors sunkiai, bet visgi pasiekiamas. Sakau ,,daugmaž" pakakti, kadangi kiekviena kalba yra neaprėpiamas dalykas, ir visų situacijų, kurios gali pasitaikyti nuspėti yra neįmanoma.

Žinoma, daug priklauso nuo to, kokio konkrečiai sąlyčio su kalba reikalauja iš žmogaus darbas. Vienas dalykas, kai žmogus ramiai atsisėda, ima dokumentą, atsiverčia žodyną ir ramiausiai verčia raštu, o gal ir neskubėdamas, jei atliktą darbą reikia priduoti po savaitės. Taip pat priklauso, iš kurios kalbos ir į kurią jis verčia – iš užsienio į gimtąją ar atvirkščiai. Kitas dalykas, kai žmogui reikia vertėjauti žodžiu renginyje, stovint prieš auditoriją. Dar trečias dalykas, kai vykdomas sinchroninis vertimas, kuomet vertėjui tenka kalbėti neatsiliekant nuo kalbančiojo, versti jo ką tik ištartus žodžius ir tuo pat metu įtemptai ir įdėmiai klausytis tolesnės kalbos, o auditorija per ausinukus klausosi vertimo ir nuo jo kokybės priklauso susikalbėjimas visame renginyje, kurie tokiais atvejais paprastai yra rimtoki. Pastarasis variantas reikalauja nei daugiau nei mažiau – tobulumo.

Todėl aš asmeniškai, suprasdamas reikalo svarbą ir to, kokių įgūdžių tai reikalauja iš žmogaus, labai atsargiai vertinu sąvokos ,,mokėti kalbą" taikymą, tame tarpe ir savo asmens atžvilgiu. Nes tai užtraukia didžiulę atsakomybę. Nes kai pasakai, kad kalbą ,,moki", į tave pradeda rimtai žiūrėti, galbūt net deda lūkesčius, ir tada jau tenka už savo žodžius atsakyti, t.y. daryti viską, norint tikrai atitikti tą charakteristiką ,,mokantis kalbą". Ir tuo didesnė atsakomybė, kai žmogus teigia mokąs daugiau kalbų. Nes netyčia paslydus kalbant viena jų, aplinkiniams gali kilt įspūdis, kad ,,tai gal jis visas tas savo deklaruojamas kalbas «taip» moka". Todėl aš apie konkrečiai savo kalbų mokėjimą prabilstu labai atsargiai, ir tik kai matau, kad to mokėjimo lygio šiuo atveju turėtų užtekti.

Nors kitas dalykas – sąvoka ,,pramokti kalbą", arba suprasti ją. Norint versti iš jos – tam reikia nepalyginamai mažiau žinių, negu į ją.

O nuo ko, Jūsų nuomone, priklauso žmogaus sugebėjimas tikrai kokybiškai išmokti kalbą, arba, imant dar įdomesnį atvejį, kalbas?
Ypač įdomu būtų sužinoti, ką turite omenyje kalbėdama apie specifines asmenybės savybes.

Šiaip gyvenime greit baiginėsiu mokslus, gavęs diplomą planuoju juos tęsti. Studijuoju vieną iš humanitariniams mokslams artimų krypčių. Lingvistika anaiptol nėra mano specialybė, dar daugiau, mokytis kalbų manęs niekas neverčia, nebent blaivus protas. Tai dar viena objektyvi priežastis, dėl kurios nesu ypatingai linkęs tvirtinti, kad ,,moku" kalbas - juk, kaip taikliai pavadinote ką tik baigusius studijas - yra ,,neapsiplunksnavę", o aš dar netgi neturiu nei diplomo, o kai turėsiu, tai nebus lingvisto diplomas, nors jo priedas ir liudys, kad moku kalbas, kadangi universitete kalbas irgi imu. Kalbos man yra daugiau pomėgis, kuris man teikia neapsakomą malonumą ir kuriam skiriu laisvalaikį, tačiau bandau suorganizuoti tai taip, kad iš to būtų praktinė nauda, t.y. nekemšu galvon kalbų, kurių akivaizdžiai niekad neprireiks, bet mokausi tų, kurios yra būtinos, be kurių negalima apsieiti. Tai būtų anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, neseniai pradėjau vieną skandinavų kalbų, kurių perspektyvumas pastaruoju metu auga ir atitinkamai jų žinios vertinamos, na o slavų kalbomis domiuosi, nes jos man sekasi ypač neblogai, o kiti aplinkui jų išvis nemoka, ir ne tik retesnių, tačiau ir rusų ir lenkų, o tai sukuria tam tikrą pirmenybę, net monopoliją konkurencine prasme, jeigu apie pastarąją šiuo atveju tenka kalbėti.

Besimokydamas jokiu būdu nebrėžiu ribos, ties kuria reikėtų sustot pasidavus apgaulingam įspūdžiui, kad kalba jau išmokta ir to mokėjimo dabar pakaks visam gyvenimui. Kalbos mokinimasis nėra baigtinis procesas, o mokėjimo lygį būtina palaikyti nepertraukiamai, nes kitaip kalba, jos nenaudojant, neišvengiamai pamirštama; tai yra labai trapus ir pastovios priežiūros reikalingas dalykas.

Bendrai paėmus, šis mano pomėgis gimė palyginus netolimoj praeity, bet kol kas niekas nepranašauja, kad jis greit užges. Bent jau iki šiol man nekildavo sunkumų dėl keleto kalbų mokėjimo, t.y. tarpusavyje jos man nesimaišė, laisvai pereidavau iš vienos į kitą. Kalbu ,,iki šiol", nes nemažai kalbų pramokau ką tik, ir dar tiesiog fiziškai nespėjau šių žinių išvystyti iki tokio lygio, kad jas būtų galima pilnavertiškai pritaikyti, ir tuo pačiu patikrinti žinių kokybę. Kai tai pavyks (tikiuosi; bent jau kol kas yra tam tikro pagrindo kukliai tikėtis, kad tai turėtų pavykti), pasikeis tai, kad išaugs bendras kalbų skaičius, ir įdomu, kaip tai suveiks, kai reikės ,,persijungti" iš vienos į kitą... Tačiau kažkodėl jaučiu, kad tai tik iš išorės atrodo, kad tie ,,kanalai" yra visiškai skirtingi; pvz., dabar lygiagrečiai studijuoju tris romanų kalbas – prancūzų, italų ir ispanų, ir pastebiu, kad jų leksika yra pritrenkiančiai gimininga, panašiai galima apibūdinti ir gramatinius bendrumus; žinoma, negalima teigti, kad jos visiškai identiškos, tačiau pakankamai, kad naudojant bet kurią jų veiktų tas pats protinis ,,aparatas", arba bent jau struktūriškai primenantis susisiekiančius indus. Tarp kitko, tas pats liečia ir slavų kalbas, bent jau mano sąmonėje jos išsidėstė kaip susisiekiantys indai, tačiau tai nereiškia, kad gavosi mišinys. Pvz., pastebėjau, kad mano lenkų kalbos įgūdžiai išsivystė taip  greitai nemaža dalimi dėl to, kad gramatinė lenkų kalbos struktūra gulė ant nepaprastai išvystytų rusų kalbos žinių, tačiau nesusimaišė su ja, o atrinko bendrus elementus (o būtent bendrieji elementai šių kalbų atžvilgiu sudaro gramatikos ir sintaksės pagrindą), ir ant paruošto karkaso adaptavo tai, kas skiriasi. T.y. susidarė ne mišrainė, o gramatiškai taisyklinga lenkų kalba, tik dėl to prabilt sugebėjau žymiai sparčiau.

Atsiprašau, kad spontaniškai taip išsamiai parašiau šiuo klausimu, tuo norėjau išreikšti kuklią prielaidą, kad mokėti daug kalbų – tame nėra kažko tokio nepaprasto, jei tos kalbos giminingos, o Europos kalbų atžvilgiu būtent tas ir pasakytina. Tai nereiškia, kad vienos kalbos žinias galima automatiškai pateikti kaip jai giminingos kalbos žinias; tačiau kalbos tarpusavyje susišaukia – pakankamai, kad vienos jų žinias galima būtų produktyviai panaudoti besimokant jai artimos.

Kalbas aš labiau vertinu kaip priemonę, ne kaip savaiminį tikslą; t.y. tapti lingvistu man jokios pagundos nekyla, juolab kad teorija nesidomiu, o ir į savo pomėgį žiūriu grynai praktiškai, matydamas milžinišką praktinę naudą, kurią teikia kalbų mokėjimas. Tapti profesionaliu vertėju – t.y. pasidaryti vertėjo profesiją savo pagrindiniu viso gyvenimo užsiėmimu – tiesą sakant, neplanuoju, ir ne tik dėl to, kad suprantu šio darbo sunkumą (o kalbant apie vertėjo darbą man iškyla mintyse būtent vertėjavimas gyvai), tačiau ieškant darbo pagal specialybę, kalbų mokėjimą gali tekti pritaikyti ir tokiu būdu, kitaip tiesiog iškyla grėsmė likti bedarbiu, todėl visiškai įmanoma – o dar geriau jei tai visgi įvyktų – koks bebūtų mano darbas pagal specialybę, jei jis reikalaus kalbų mokėjimo – o kadangi aš ruošiuosi pasinaudoti šią savo stiprybe, tai ir pareikalaus - tai jis būtent tuo aspektu bus artimas Jūsiškiam. Todėl aš ir domėjausi reikalavimais, keliamais žmonėms, mokantiems kalbas; plačiąja prasme, o ne tik vertėjams grynąja žodžio prasme. Toks pradinis etapas – darbas, reikalaujantis kalbų mokėjimo – taptų puikia kalbinių įgūdžių tobulinimo proga. Nors daryti vertėjavimą siauriausia žodžio prasme pagrindiniu gyvenimo užsiėmimu man būtų ne pati geriausia perspektyva net žvelgiant iš specialybės teikiamų perspektyvų, tačiau kadangi kalbinius įgūdžius tobulinti reikia, tai vertėtų daryti realiame gyvenime.

Atsiprašau, kad daug prirašiau, man taip netyčia gavos. Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę, gal turėtumėte praktinių pastebėjimų dėl kalbų mokinimosi metodo, kaip Jums atrodo, ar tai, kaip aš suorganizavau tą procesą, gali atnešti realių vaisių?

Sveiki, L.

Abejoju dėl galimybės mokytis lietuvių per italų. Aišku, kad yra daugybė žodžių, kuriuos liet. k. prisiėmė, tarptautinių, lotyniškų, su bendra šaknimi. Tačiau gramatika... Užsieniečiams dažniausiai sunku perprasti kirčiavimą, linksniavimas irgi ne iš lengvųjų.

Kalbos mokėjimo lygį kiekvienas sau gali "diagnozuoti". Tačiau tas idealus "moku kaip gimtąją" yra sunkiai pasiekiamas, o ir pats rodiklis yra subjektyvus. Kiek daug nemokančių savo gimtosios arba mokančių pradinės mokyklos lygmenyje. Kalbant apie darbą, reikia "darbinės" terminologijos. Dažniausiai sutinkamas lygmuo "suprantu ir galiu susišnekėti". Tačiau vertėjavimui to nepakanka, ypač žodžiu ir ypač sinchroniškai. Tačiau jei jūs neketinate būti vertėju, tai jums tas ir neįdomu. O aš jau daug metų maukšlinuosi ausinukus ir - pirmyn.

"Tikrai kokybiškai" priklauso nuo asmens noro tobulėti kiekvieną dieną ir kiekvieną minutę, nuo praktikavimo galimybių, kontaktų. Viena iš bendriausių specifinių savybių, mano nuomone, gabumas kalboms, taip kaip gabumas matematikai.

Man kalbos maišosi. Visą laiką privalau tikrinti mėnesių pavadinimus, nes jie ir panašūs ir skirtingi. Kartais sapnuoju kokia nors kalba, kartais žinau žodį, bet ne ta kalba, kurios reikia dabar.  
Dėl kalbų mokėjimo darbe - neabejotinai esate teisus.  Tačiau maža ką galiu jums pasakyti apie firmų keliamus reikalavimus. Užtat galiu daug ką pasakyti apie neapykantą, kurią jaučia dirbantys vertėjai, kai juos pradeda taisyti "kalbų žinovai", istna plaga.
Dėl mokinimosi būdo nieko nedrįsčiau patarinėti. Tik vieną dalyką žinau tikrai - tai turi būti nenutrūkstamas, kasdieninis procesas.



--------------------------------------------------------------------------------

Labas vakaras!

Цитата: ДжибиTačiau jei jūs neketinate būti vertėju, tai jums tas ir neįdomu...

Ne, man tai kaip tik įdomu, nes besimokydamas bet kurios kalbos, priešaky keliu tikslą išmokti ją kuo nuodugniau, kad galėčiau ją pritaikyti pilnavertiškai, o ne tik paviršutiniškai pramokti asmeniniam naudojimui. Aš neteigiu, kad visiškai nežadu tapti vertėju, turėjau omeny, kad nesiruošiu tai daryti savo pagrindiniu gyvenimo užsiėmimu, tačiau vertėjavimas gali man labai praversti, ir pasitaikiusios tokio darbo progai, jei tai būtų susiję su kalbomis, kurias moku tikrai padoriai, jokiu būdu neatsisakyčiau galimybės uždirbti duonai, o taip pat idealios progos kalbos žinioms tobulinti. Būtent pastarajam tikslui ,,vertėjavimas" man galėtų praversti pradiniu laikotarpiu, nors nėra garantijos, kad šiame etape gali tekti apsistoti ilgam. Aš asmeniškai žodžiui ,,vertėjavimas" šiame kontekste teikiu kuo plačiausią prasmę, t.y. bet koks darbas, reikalaujantis viena ar kita forma pritaikyti kalbos žinias. Gal šis žodis čia nelabai taikytinas, tačiau žvelgiu iš kalbos mokėjimo lygio požiūrio taško, o čia tapataus turinio atžvilgiu pavadinimas reikšmingo skirtumo neturi.

O ,,buičiai" daug ir nereikia, ypač jei nori tik suprasti, jei nėra poreikio kalbėti, ir jei gali sau leisti pasidėti po ranka žodyną. Aš stengiuosi mokytis visapusiškai, t.y. apimant ir gramatiką, ir žodyną, ir fonetiką, ir sintaksę, ir stilistiką, kad galėčiau ir kalbėti, ir suprasti sudėtingą kalbą, ir taisyklingai rašyti. Ir iš tikrųjų tai yra labai nelengva, tačiau po tam tikro laiko intensyvaus darbo kažkas pasiekiama, kadangi prie gramatikos, kokia sunki ji bebūtų, vis dėlto priprantama, ypač intensyviai dirbant, o ir žodynas, nors kiekvienoje kalboje yra neaprėpiamas, tačiau tam tikra kritinė žodžių masė, kurios turėtų pakakti išreikšti, galbūt ne ypač įmantriai, tačiau ir ne pernelyg primityviai, praktiškai bet kokią mintį, – ši žodžių masė, mano nuomone, turi apčiuopiamas ribas, prie kurių norint galima priartėti. Tai nereiškia, kad ties šia riba mokymosi procesą galima nutraukti (nors būna situacijų, kai žmogui daugiau ir nereikia), tačiau tą masę aš asmeniškai laikau kritine, t.y. jos išsaugojimu reikia ypač rūpintis.

Asmeniškai orientuojuosi į vad. laikraštinį kalbos stilių, jame ir randu tą kritinę žodžių masę ir būtent tą tematiką, kuri yra man aktuali, ir visapusiškais jos aspektais. Mano nuomone, tai kokybiškiausi kalbos šaltiniai. Skaitau ne beletristiką, o straipsnius. Juolab kad ir jie gali turėti grožinių elementų, todėl nemanau, kad kažką prarandu. O jei teikčiau pirmenybę grožinei literatūrai periodikos atžvilgiu, prarasčiau neabejotinai daug, nes joje knibžda žodžių, kurie išvis gali vienąsyk gyvenime pasitaikyti, ir niekad daugiau neprireikti. Žinoma, yra ir įspūdingesnių tekstų, negu periodika, pvz., teisinė kalba, įstatymai, ir tai yra visiškai atskira sfera su savais dėsniais, kurie kartais tik jai vienai ir būdingi, ir kurių nepasisemsi niekur kitur. Apskritai paėmus, kiekviena kalbos sritis – tai savotiška ,,atskira kalba kalbos viduje", ir šis kontrastas ypač ryškus, jeigu imtume kaip atsparos tašką palyginimui šnekamąją kalbą, kurios galima visiškai nesuprasti net ir puikiai išmanant literatūrinę. Ypač tai ryšku anglų kalboje, pvz., žinių laidas supranti pilnai, o vaidybinių filmų kalbą - vos.


Kalbų maišymosi tema man yra ypač svarbi. Aš asmeniškai pastebėjau, kad kai man išlenda ne tos kalbos žodis :skler: , tai įvyksta tik jei aš tą kalbą apskritai, ar bent šį žodį moku nepakankamai tvirtai, ir kad to nebūtų, išeitis labai paprasta – tobulėti, ar rūpintis jau įgytomis žiniomis, kitaip nevartojama kalba, ar net jos atskiri segmentai - gramatiniai ar leksiniai, ar net atskiri žodžiai - pamirštami. Kai moku tvirtai, absoliučiai niekas nesimaišo. Jei vietoj lietuviško žodžio man nesiperša rusiškas, tai reiškia, kad kai normaliai mokėsiu ispanų, ispaniškojo žodžio vietoje neišlys itališkasis.

Kiti kalba, kad žmogus fiziškai gali išmokti daugiau negu šimtas kalbų. Teko girdėti kuklesnį, ir dėl to gal realistiškesnį įvertinimą, kad vidutinių gabumų žmogus laisvai galėtų išmokti dešimtį jų. Deja, nepatikslinta, koks šiuo atveju būtų jų tarpusavio giminingumo laipsnis – ar dešimt visiškai skirtingų kalbų, ar ne.

Iki šiol prisilaikydavau, mano nuomone, efektyvios daugelio kalbų mokymosi metodikos, kurią pats sau sukūriau grynai dėl atsargumo, kad jos nesimaišytų. Tai reiškia mokytis vieną kalbą iki tol, kol pramoksiu ją pakankamai tvirtai, kad galėčiau drąsiai pradėti kitą nebijodamas, kad pamiršiu pirmąją. Lygiagrečiai leisdavau sau mokytis kokią nors nepanašią, kad tikrai nesimaišytų. Pvz., lygiagrečiai su vokiečių mokiausi lenkų, o prancūzų pradėti nesiryžau, nes bijojau kad maišysis. Tačiau pastaruoju metu šį principą paminiau, lygiagrečiai su prancūzų pradėjęs dar dvi romanų kalbas, nes supratau, kad atsilieku, o norėčiau visas svarbias kalbas būti pramokęs jau diplomo gavimo metu, kad nebūtų spragų, t.y. nepažįstamų svarbių kalbų.

Rimtesnė problema lygiagretaus keleto kalbų mokinimosi reiškinyje yra ne pats kalbų skaičius, o tai, kad sudėtinga paskirstyti laiką jų pratyboms, kad užtektų viskam.

Dar pridurčiau, kad tik dabar patiriu objektyvių sąlygų spaudimą, kad esu priverstas vienu metu mokytis tokio didelio kalbų skaičiaus. Tačiau normaliai ateityje taip neturėtų būti; dažniausiai, niekur nepasitaiko, kad žmogui kasdien prireiktų pritaikyti iškart dešimtį kalbų. Dar dažniau, paprastai iš karto žinoma darbotvarkė, kokių kalbų žmogui artimiausioje ateityje prireiks, ir jis net turi laiko rezerve, kurį gali panaudoti ,,atšviežindamas" šios konkrečios kalbos žinias, per šį pasiruošimo laikotarpį dirbdamas tik su ja, o kitos kalbos jam šiuo metu neaktualios, tad apie jas (ir juo labiau jomis :) ) net negalvoja. Manau, kitų kalbų žinios jam šiuo atveju netrukdys. Visų žinomų kalbų žinios tiesiog glūdi atmintyje, o prireikus konkreti kalba aktyvuojama, ir viskas turėtų klostytis sėkmingai. Tai yra mano atsargūs spėjimai poliglotiškumo klausimu. Manau, tai yra pasiekiama, tik reikia tai protingai padaryti. Juk gimtąją mokame puikiai. O ar daug laiko sugaištame ją įvaldydami nuo nulio? Vaikystę, ne daugiau. Kai kurie turi kelias gimtąsias. Prie to kokybiškas keleto užsienio kalbų mokėjimas irgi neretas dalykas. O jei tai pasiekiama – kam bijoti, kad nepasiekiamas truputį daugiau, nei ,,keleto" užsienio kalbų mokėjimas?
Nors, tiesą sakant, visą tai vertinu kol kas pakankamai atsargiai, kažin kas iš to išeis... Na, bent jau pastebiu, kad anksčiau mokėtų kalbų žinioms naujų kalbų srautas lyg nekenkia, o kažkuo net padeda jas prisiminti, visgi leksika labai gimininga; taigi, nėra ko prarasti...

Цитата: Джиби...galiu daug ką pasakyti apie neapykantą, kurią jaučia dirbantys vertėjai, kai juos pradeda taisyti "kalbų žinovai", istna plaga.

Šiaip vertėjų tarpe visuotinai susiformavus patirtis, kad didžiausi ,,kalbų žinovai" yra būtent tie, kurie yra kalbą vos vos pramokę.

Man kalbos gal jau nuo sklerozės maišosi... :dunno:Teisingiau būtų sakyti, kad nesimaišo, tik vietoj reikiamo "iš stalčiuko" pirmiau iššoka nereikalingas, o tik vėliau tas reikalingasis.

Apie kalbų mokymosi būdus ir metodus nedrįstu kalbėti, nes pati labai netipiškai prakutau. Žinau tikrai, kad reikia, kaip jūs teisingai pastebėjote, išlaikyti sistemą ir pastoviai, pastoviai...

Добавлено спустя 1 день 10 часов 17 минут 12 секунд:

Štai radau gerą kokybiško žodinio (sinchroninio) vertimo apibūdinimą, kalbų pora gali būti bet kuri.

"... факт, что он переводит с другого языка на абсолютно ясный, правильный, четкий, легкий, безупречный и изысканный язык,  говорит о его мастерстве".

T.y. pageidautinas ne tik pažodinis ar tikslus vertimas, bet rišli, logiška, taisyklinga ir nenutrūkstama (atitinkamai pagal pranešėją) minties gija.

O į kurią temą dėtume išverstas straipsnio ištraukas? Mačiau pas indoeuropiečius yra klausimėlis dėl baltų-slavų giminingumo, o gal naują temą pradėti?

Цитата: Леонид

O kuo būtent šis pasakymas Jus nustebino - tuo, kad lietuvių kalba nėra sunki, ar tuo, kad atseit yra artima išvardintoms kalboms?
А що саме в цьому висловленні Вас здивувало - те, що литовський не є важким, чи те, що він є нібито близьким до перерахованих мов?

Здивувало те, що литовська є "ключиком" до iталiйськоï та до англiйськоï. Таким самим чином можна сказати, що iсланська є ключиком до португальськоï. Зовсiм рiзнi плани порiвняння.

Na kodėl gi, aš pastebėjau, kad kartais tai įvyksta dar ir dėl to, kad kai keletas kalbų dėl kasdieninio ir lygiagretaus jų vartojimo taip įsirėžia į protą ir jau tikrai veikia reflektorinės atminties lygyje, t.y. automatiškai, tad ir išeina, kad vietoj reikalingo žodžio išlenda atitikmuo iš kitos kalbos. Bet čia svarbu, kad visgi reikalingasis irgi netrukus pasirodo.

Žinoma, apie pažodinį vertimą negali būti nė kalbos. Kai kurie lingvistai net teigia, kad kalbos ideale yra iš principo neišverčiamos, kadangi neįmanoma kiekvienam vienos konkrečios kalbos reiškiniui parinkti tikslų atitikmenį kitoje kalboje, taip kad jis identiškai atspindėtų verčiamos leksemos semantinį krūvį, tiksliausiai perteiktų semantinį, emocionalų ar kitokį atspalvį, ir prie viso to dar išlaikytų identišką gramatinę struktūrą. Vertimas yra visas mokslas, ir jo pagrindas kaip tik yra faktas, kad kokybiškas vertimas yra ne pažodinis vienos kalbos žodžių keitimas kitos kalbos žodžiais, o viena kalba išreikšto prasminio turinio perteikimas kitos kalbos priemonėmis, o dėl to dažnokai tenka naudoti visiškai kitas kalbos dalis, keisti sakinio struktūrą, norint išvengti kalbai nebūdingų konstrukcijų. O kiekvienoje kalboje gausu savitumų, kurie tik jai vienai ir būdingi, ir identiškų reiškinių kitose kalbose gali išvis nebūti.

Pasiekti Jūsų apibūdintą kalbos mokėjimo lygį, manau, dirbant, galima. Reikia sukurti sąmonėje vientisą nenutrūkstamą kalbos srautą, kad tai būtų panašu ne į eklektišką žodžių kratinį, o į savotišką upę, ir tuomet nors vienas žodis, ištartas ta kalba, sąmonėje automatiškai iškels kitą, būtent tos kalbos, reikiamą žodį, ir toliau viskas eis sklandžiai. Šis efektas yra pasiekiamas, ir net vos pramokus kalbą. Kad jis kuo anksčiau pasireikštų, reikia daug skaityti ta kalba, ir geriausia mokytis ne paskirus žodžius, o tekstus atmintinai. Tai labai greitai atriša liežuvį. O paskui palaikyti mokėjimą palyginti nesunku - daug skaityt ir stengtis, jei pasitaiko progos, kalbėt. Paskui, besitobulinant, žinios šlifuojamos ir tampa vis sklandesnės ir turtingesnės.

Straipsnį Jums nusiunčiau. Manau, tinka semitų skyreliui.

Ačiū, Leonidai, už vertimą, jau įdėjau. Tiesa, aš jį šiek tiek pakoregavau pagal savo skonį ir supratimą, manau nesupyksite:D
Su jūsų pamąatymais apie kalbos mokėjimo lygį sunku nesutikti, tačiau objektyvių kriterijų, mano nuomone, nėra. Pvz., jau rašiau, kad apibūdinimas "kaip gimtąją" yra neobjektyvus. Antra vertus, koks nors vertėjas gali būti labai gerai įsigilinęs į kurios nors šakos, srities kalbą ir ją išmanyti labai gerai. Puikiai kalbantis ir skaitantis vertėjas, jeigu specializuojasi technikoje, retai kada gali imtis versti grožinę lit. ar poeziją. Aš bent jau nesiimčiau.

Добавлено спустя 5 минут 2 секунды:

Цитата: andrewsiakТаким самим чином можна сказати, що iсланська є ключиком до португальськоï. Зовсiм рiзнi плани порiвняння.[/font][/size]

8-) Згода
Sutinku

Apibūdinimas "mokėti kaip gimtąją" gai būti objektyvus, jeigu priimti kaip etaloną tobulą gimtosios kalbos mokėjimą. Aišku, dažnai pasitaiko, kad žmogus ir gimtąją vargiai moka, tačiau jei kas savo gimtąją kalbą išmano deramai, jis, drįsčiau teigti, mokės ne tik kokią nors siaurą jos sritį. Mes juk išmanome (proto ribose; ne pernelyg giliai, tačiau pakankamai) ir lietuvišką šnekamąją kalbą, ir vartojamą lairaščiuose ir žinių laidose, ir grožinę literatūrinę, ir galbūt šiek tiek specifinės techninės pagrindus... Aišku, gal to mokėjimo ir nepakaktų, norint versti pilnaverčius tekstus, tačiau tam mokėjimo lygiui kaip tik tinka apibūdinimas "mokėti kaip gimtąją, ne daugiau", t.y. kiek realiame gyvenime tenka susidurti su šiom sritim ir atitinkama jose vartojama kalba, tiek ir mokam, ne daugiau, užtat būtent "kaip gimtąją". :)

Цитата: ЛеонидApibūdinimas "mokėti kaip gimtąją" gai būti objektyvus, jeigu priimti kaip etaloną tobulą gimtosios kalbos mokėjimą.

Nežinau, nežinau... jūs rašote "etalonas", bet kokie gi to etalono kriterijai, taip sakant, techninė charakteristika? Žinomų ar vartojamų žodžių skaičius, žodžių reikšmių skaičius, idiomos ar patarlės ir priežodžiai? Šnekamajai kalbai tai sutikčiau, bet ne kalbai iš esmės. Arba manykime: "mokėti kaip gimtąją" reiškia gerai mokėti šnekamąją kalbą.

Sveiki gyvi!

Tingėjau viską skaityti, ypatingai kai Leonidas nukrypsta eilinį kartą į kažkokias filosofijas 8-) Tiesiog norėjau pranešti, kad esu gyvas ir sveikas, kaip sakoma "grįžau". Gal dabar ir pats pradėsiu čia reguliariai kaverzoti. Sėkmės visiems, mokantiems ir besimokantiems.

Sveikas sugrįžęs :D

Kaip matau, į sostinę persikėlei...:)

Jokių čia filosofijų, tiesiog mintys temomis, kurių tam tikros man yra netgi šiek tiek svarbios...

ЦитироватьNežinau, nežinau... jūs rašote "etalonas", bet kokie gi to etalono kriterijai, taip sakant, techninė charakteristika? Žinomų ar vartojamų žodžių skaičius, žodžių reikšmių skaičius, idiomos ar patarlės ir priežodžiai? Šnekamajai kalbai tai sutikčiau, bet ne kalbai iš esmės. Arba manykime: "mokėti kaip gimtąją" reiškia gerai mokėti šnekamąją kalbą.

Mokėti kaip gimtąją - sugebėti be kliūčių aptarti bet kurią temą, išmanyti leksiką (proto ribose) visų pagrindinių gyvenimo sričių, kaip minėjau savo prieš tai buvusiame pranešime, o ne tik šnekamosios. Taip, yra leksikos būtinas minimumas, kaip minėjau, kritinė masė. O patarlės ir priežodžiai nebūtinos net bendram susišnekėjimui, nors visiškai aš jų nenuvertinu, jos gali kai kam pasitarnauti, tačiau turbūt tai būtų sritis, dėl kurios prasto mokėjimo turbūt mažiausiai reikėtų pergyventi, ypač jei žmogus dirba su rimtu kalbos stiliumi.

Nesutinku, Leonidai! Bendravimas be priežodžių yra labai sausas. Aš neįsivaizduoju savo kalbos be tokių pasisakymų:

"Tyla - gera byla"
"pažįstu kaip nuluptą"
"Ne Martynui mėlynas dangus"
"Norėt nedraudžiama"
ir pan.

Jie suteikia kalbai raiškos.

Цитата: Леонид... (proto ribose) .. kritinė masė.

O patarlės ir priežodžiai nebūtinos net bendram susišnekėjimui, nors visiškai aš jų nenuvertinu, jos gali kai kam pasitarnauti, tačiau turbūt tai būtų sritis, dėl kurios prasto mokėjimo turbūt mažiausiai reikėtų pergyventi, ypač jei žmogus dirba su rimtu kalbos stiliumi.

Nei proto ribos nei kritinė masė turbūt, nepriskirtini prie etaloną apibūdinančių kriterijų, nes jų pačių ribos neaiškios:D
Įdėmiai skaitydama jūsų laiškelį supratau, kad mūsų požiūris skiriasi, nes žiūrime iš skirtingų pozicijų. Manoji - vertėjo. Kokia aš būčiau vertėja, jei nemokėčiau ir negalėčiau išversti kalbančiojo pasisakymą paįvairinčio priežodžio, nemokėčiau surasti jo analogo lietuviškai ir vice versa. Vertėjai labai dažnai įvertina tokį gebėjimą "aukščiausia klase" (kaip ir anegdotų vertimą). Čia vertėtų priminti vertėjus, verčiančius politikų pasisakymus, pvz., Putino "мухи отдельно и котлеты отдельно", "мочить в сортире", daugybę Bušo pasisakymų, kurių pilnas internetas ir kurie įgavo bendrinį bušizmų pavadinimą, Chruščiovo "мы вам покажем Кузькину мать" ir t.t.
Atrodo, kiekvienas pasilaikysime savo nuomonę, o kriterijai iš niekur neišdygs, nes objektyvių nėra.

Sveiki,

ne, Jūs mane ne labai supratot dėl frazeologizmų. Kalbėdamas kad jie "nebūtini", turėjau omeny tik, kad žmogui, kuriam kalba nėra gimtoji ir kuris nėra vertėjas, įmanoma bet kokią mintį išreikšt ir paprastesnėm priemonėm. Pvz., vietoj "You are driving me up the wall" (nors gal ir primiršau, kaip ten skamba, gal truputį klystu, bet kažkas labai panašaus) galima paprasčiausiai - "You are irritating me". Kvalifikuotam vertėjui reikia žinot viską.

Dėl "v sortire zamočim", "Laisvosios Europos radijas" šią frazę išvertė "skandinsim išvietėje" :) Kaip tai - tikslaus vertimo prasme?

Visai gerai, nors "zamočit" reiškia "nužudyti" , bet paskandintas išvietėje jau nebeprisikels, negi norėtumėte, kad būtų pasakyta "žudysime išvietėje". Tada iš karto norėtųsi klausti kurioje konkrečiai ir kodėl tik ten. Tai tikslus lietuviškas atitikmuo, juk supykę lietuviai pasako "tokį tik išvietėje paskandinti".

PS nelabai rašome kartu:D

Цитата: ДжибиTai tikslus lietuviškas atitikmuo, juk supykę lietuviai pasako "tokį tik išvietėje paskandinti"

Tikrai? O aš nežinojau, kad tai lietuviškas frazeologizmas, :) galvojau, kad tai tik vertimas :oops: ...

Цитата: ДжибиPS nelabai rašome kartu :D

Taip, gaila kad kartu neišeina, tačiau aš pastaruoju metu truputį užsiėmęs, laiko labai trūksta net prie kompiuterio prieiti... :(

Цитата: RomanSėkmės visiems, mokantiems ir besimokantiems.

Ačiū! Tikrai prireiks :D

...dar kai ką prisiminiau... 8-)

Цитата: RomanBeje, gal žinai kokį gudrų būdą rašant lietuviškai turėti šauktukus ir procento ženklą? Nes mane tikrai nervuoja kaskart perjunginėti klaviatūrą.

Alt+Shift+Ą :_1_12

Цитата: Леонид

Цитата: ДжибиPS nelabai rašome kartu :D

Taip, gaila kad kartu neišeina, tačiau aš pastaruoju metu truputį užsiėmęs, laiko labai trūksta net prie kompiuterio prieiti... :(

:skler: Nesusipratimas, turėjau galvoje:žodį "nelabai" rašome kartu:D

Romanai,

gal galėtum pasidalinti įspūdžiais apie vengrų kalbą?..
Ar labai sunki?.. (kvailokai skamba klausimas, bet visgi...)

Užmečiau akį į medžiagą, prieinama internete, kas yra afiksalinis kalbos pobūdis man yra suprantama.

Peržvelgiau linksniavimą, atrodo įspūdingai, nelabai ką primena, bet lyg logiškai galima perprasti?..

Kad netaisyklingųjų veiksmažodžių yra, irgi perskaičiau, bet ar jų daug? Ir ar daug veiksmažodžių laikų?

Nors, žinoma, nenoriu pasakyti, kad jau pradėjau mokytis šią kalbą, tačiau perspektyvoje šiaip norėčiau, derėtų; tai reiškia - bus laiko, pramoksiu; nors laiko turėsiu tikrai negreitai...

Leonidai,
kaip supratau jūs daugelį kalbų išmokote savarankiškai. Aš visada kalbų mokiausi "savaime", t.y. išmokdavau kalbėti, o paskui jau visa kita prisijungdavo. Dabar labai norėčiau patobulinti (nors čia tas žodis nelabai tinka:oops:, tai pasyvus mokėjimas) savo čekų. Skaitau, verčiu (ne grožinę, kaip sakiau), viską suprantu, kartais tenka žodynu pasiramstyti. Bandau rašyti ir pramokti gramatikos, bandau garsiai tarti žodžius. Ką patartumėte ir kokių paklydimų reikėtų saugotis? Partnerio pokalbiams neturiu. Radau čekų gramatikos tinklalapį, tai kolkas mano vienintėlė mokymo priemonė.

Labas vakaras, Džibi.

Pabandysiu atsakyti į Jūsų klausimą. tik gal truputį nenuosekliai gausis...

Iš tikrųjų bandau mokytis kalbų savarankiškai ir nuosekliai, nes mano sąlygomis beveik neįmanoma, kad tas mokėjimas ateitų iš išorės. Mano "metodika" :oops: yra tokia:

1) imu gerą vadovėlį (jei toks yra, o jeigu gero nėra, o kalbą pramokt vis tiek norisi, tai griebiu kas pakliūna po ranka) ir nuosekliai pradedu skaityti nuo pat pradžių: fonetiką, visas gramatikos taisykles, pakeliui užsirašau visus pasitaikančius žodžius, o dienos bėgyje visa tai bandau iškalti. Jei vadovėlyje yra pratimai, o pageidautina, kad dar būtų ir raktas jiems - pratimus atlieku raštu, sutikrinu su atsakymais, klaidas negailestingai braukiu raudonai, kad ateity jų nekartočiau :)

Paprastai geri vadovėliai apima visą reikalingiausią gramatikos kursą. Taigi, belieka stropiai išmokti. Skiriu ypatingą dėmesį tam, kad, matant tekstą ta kalba, man būtų visiškai suprantamas visų gramatinių konstrukcijų vartojimas jame, iki smulkiausių detalių. Be to, kad pats užsimerkęs galėčiau linksniuoti, asmenuoti, vartoti taisyklingą žodžių tvarką,... Iliuzija yra nuvertinti kokius nors gramatikos momentus, kurie gali pasirodyti smulkūs arba savaime suprantami, pvz., įvardžių linksniavimas. Atrodytų, kokia nauda ilgai kalti mažyčius žodelyčius, ir taip viskas aišku... Tačiau kai toksai pasitaikys tekste, tenka laužyt galvą, prisimenant, ar tas žodelis reiškia ,,juos", ar ,,ją", ir gal net viso sakinio prasmė tampa neaiški.

Taip pat iliuzija, mokantis gramatikos, manyti, kad jei (pvz., linksniavimo ar asmenavimo) logiką supratai, tai ją jau moki, ir dabar galėsi ją pritaikyti automatiškai. Suprasti - nereiškia atsiminti. Tai gali skaudžiai kainuoti. Išmokt automatiškai panaudot galūnę galima tik po intensyvaus treniravimosi. Tam labai praverčia pratimai.

Žodynas... būtina išmokti visus pasitaikančius vadovėlyje kasdienio gyvenimo žodžius. Atradau, kad ,,razgovornikai" yra visai nebloga priemonė. Pvz., kai mokiausi lenkų, tiesiog išmokau visą rozmowkų knygelę atmintinai, ir tai taip atrišo liežuvį, kad tapo tvirtu pagrindu tolesniam gilesniam ir daug rimtesniam studijavimui, ir iki šiol nepatiriu jokių sunkumų kalbėdamas ar rašydamas lenkiškai.

Be to, primygtinai patartina mokytis tekstus atmintinai: tai naudinga visais atžvilgiais – ir lengviau išmokti gramatines konstrukcijas, taip pat tai – idealiausias būdas mokytis žodžius (t.y. bandome įsiminti ne garsų/raidžių kombinaciją, nes taip kyla grėsmė, kad pamiršimę prasmę, arba prasmę atsiminsim atskirai nuo žodžio; geriau mokytis ne paskirus žodžius, o sakinyje, kontekste – taip įsisąmoniname žodį neatskiriamai nuo jo prasmės), ir apskritai, tekstų mokinimasis paspartina gebėjimą ,,persijungti" į kalbą kaip į vientisą ,,srovę", savotišką nepertraukiamą ,,bangą", t.y. atriša liežuvį.

2) Kai vadovėlis įsisavintas, visos gramatinės taisyklės išmoktos, atpažįstamos ir be sunkumų pritaikomos, galima pereiti prie tekstų skaitymo su žodynu. Bent jau taip darau aš. Čia jau galima specializuotis, rinktis, kokia kalbos naudojimo sritis Jums yra aktualiausia (nes kiekviena kalba yra daugiaveidė, kiekviena sritis – tarsi atskira kalba kalboje su savais dėsniais), ir pagal tai rinktis tekstus skaitymui. Tai priklauso nuo to, kokioje srityje kalbą vartosite; iš tos srities ir patartina rinktis tekstus tobulinimuisi. Pvz., aš skaitau ne grožinę, o laikraštinius straipsnius, nes man reikalinga būtent tai. Kuo daugiau skaitau, tuo mažiau nepažįstamų žodžių pasitaiko, tuo suprantamesnė darosi kalba, pamažu atsiranda tikroji kalbos pajauta, kuomet jau artėjama prie taisyklingo kalbėjimo stiliaus; kalba tampa vis mažiau skurdi, pažįstama vis daugiau priemonių įvairiais būdais išreikšti mintį...

Skaitydamas tekstus, išrašau visus nepažįstamus žodžius ir išmokstu. Taip pat būtina kreipti dėmesį į pastovius žodžių junginius, kuris žodis su kuriuo dera... Pvz., kaip mes išsiaiškinome šio forumo temoje, skirtoje lenkų kalbai, (pagal Romaną): popełniać pomyłki sakyti negalima: jei popełniać, tai popełniać / naprawiać  błędy, o jei pomyłki – tai tada jau robić pomyłki, bet popełniać pomyłki neskamba ir rėžia ausį, tad lyg ir stiliaus klaida... Tai iš tikrųjų yra dalykas, kuriam pasiekti reikia labai daug laiko, nes ateina tik su patirtimi. Tai reikalinga, norint, kad kalba būtų sklandi ir laisva nuo jai nebūdingų, nenatūraliai skambančių pasakymo būdų.

Būtina skaityti nuolat, išlaikyti pastovų sąlyti su kalba. Kalbos žinios yra labai trapios ir reikalingos pastovios priežiūros, kitaip, praradus kontaktą su kalba, kartais akimirksniu pamirštama net tai, kas yra jau pasiekta, net elementariausi dalykai, paprasčiausi žodžiai... Iliuzija, kai manoma, kad jei vakar išmoktą žodį iš ryto atsikėlęs atsimeni, tai prisiminsi visą gyvenimą. Prisiminsi, jei vartosi. Jei ne – tikrai po kurio laiko jo pasigesi, kai prireiks jį pavartot...

Tas procesas yra daugmaž savaiminis, nuolat vartojant kalbą (kad ir skaitant) reikiamų žodžių atranka vyksta savaime. Tiesiog tie, kurie reikalingesni, atitinkamai ir pasitaiko dažniausiai, taigi ir įsimena tvirtai. Tik reikia pastoviai kalbą vartoti, ir viskas bus gerai.

Kas dėl partnerių pokalbiams, tai bent jau norint treniruotis rašyti taisyklingai, šis forumas yra tikras lobis... Čia nuolat yra tobulai čekiškai kalbančių žmonių. Jie visada noriai ištaisys klaidas ir atsakys į visus klausimus. Aš, nors čekų kažkiek pramokau, ir net sulaukiau pagyrimų, tačiau toli gražu nemanau, kad pasiekiau šios kalbos mokėjimo lygį, kuris mane tenkintų, todėl labai norėčiau pats pasinaudoti visais šiais patarimais, kuriuos ką tik čia taip gražiai išdėsčiau, ir dar kartą nuosekliai pereiti per visą vadovėlį. Tik, deja, laiko trūksta.

Rekomenduoju tikrai puikią knygą: И.Радчек, П.Тучнегов, "Самоучитель чешского языка", Минск 2000. Nesunku rasti prekyboje. Tekstai, išsami gramatika, daugybė pratimų su atsakymais, priedas su pokalbiais...

Man asmeniškai čekų kalba pasirodė sudėtingiausia iš visų slavų kalbų. Konkrečiai: sudėtingas ir t.t. atvejais į jokią kitą kalbą nepanašus linksniavimas, daugybė ilgųjų balsių, ir kartais sunkoka įsiminti, kur ,,a", o kur ,,á" (linksniuojant/asmenuojant, žinoma, yra nuoseklumų, tačiau kai jos žodžių šaknyse, į tai tenka kreipti papildomą dėmesį). Tarimas irgi įdomus. Realiai kiek ilgieji balsiai yra ilgesni už trumpuosius, man sunku pasakyti. www.lingvisto.org (rekomenduoju, ten visa gramatika) parašyta, kad dukart ilgiau. Kartą gatvėj teko girdėt, kaip kalbėjo praeivis... kiek supratau, tai buvo čekiškai... tai jis, kalbėdamas lėtai, tikrai 10kart ilgiau tarė tuos balsius... Fonetikos aš nelinkęs dramatizuoti; bent jau taip, kad mus suprastų, tikrai sugebėtume prabilti, jei iškiltų būtinybė; o tuo pačiu, besiklausydami pašnekovo, ir suprastume, kaip tarti.

Per radiją girdėjau, kaip kalbama čekiškai, ir man susidarė įspūdis, kad ilgieji balsiai taip stiprina skiemenį, kad jis skamba tarsi būtų kirčiutas – tiek stipriau, negu pirmasis, kuris laikomas pastoviai kirčiuotu...

Taigi, šiame forume yra puiki galimybė tobulintis, klaidų ir bandymų metodu :) Ir aš ten mielai rašyčiau, tik, deja, dabar trūksta laiko tokioms kalboms; o ateityje kaip nors irgi pasistengsiu atšviežinti savo čekų žinias...

Tai tiek dalinimosi kuklia ,,patirtimi"; tikiuosi, tai buvo bent šiek tiek naudinga. Negarantuoju, kad prisiminiau viską, atsiprašau, jeigu mintys išdėstytos nenuosekliai. Jei ką dar prisiminsiu, parašysiu.

Jeigu turėtumėte kokių pastebėjimų ar klausimų, rašykite, mielai pasistengsiu atsakyti, man iš tikrųjų labai įdomu. Sėkmės! :)

Leonidai, mano nuoširdžiausias AČIŪ Jums už tokį išsamų atsakymą. Tiesą sakant, nesitikėjau:oops:. Jūs matėte mano "pratimėlius" čekų temoje, ką bepasakysi, pradinuko lygis. Bet tikrai žinau, kad "терпенье и труд все перетрут". Esu numačiusi tikrai ne maksimalistinius, bet mokomuosius planus ir juos vykdysiu. Kai kuriais iš jūsų patarimų pasinaudosiu, nes jie labai praktiški, o ir mano gyvenimiška bei kalbų mokslo patirtis juos patvirtina. Jau išsitraukiau pokalbių knygelę ir pasidėjau greta. Man labiau nei lingvisto patiko tas rusiškas Franko puslapis, juo daugiau naudojuosi. Persimečiau į kompą ir tikrinuosi linksniavimą.

Paskaičiau prabėgom Leonido atsakymą ir beliko nustebti, kad dar Lietuvėlėje yra žmonių, kurie dar sugeba taip rūpestingai ir kruopščiai rašyti. Kalba yra tiek išmarginta ir padailinta, kad net sunku patikėti, kad tai natūrali žmogaus rašysena. Kai mokiausi Rygoje, visus mokslus ėjau anglų kalba, taigi kai reikėjo parašyti kažkokį darbą, tas mes visada paskui pasileisdavome MS Word Thesaurus, kad pakeistume visus žodžius pačiais įmantriausiais sinonimais, nes tada atrodė, kad tai bus "lygis". Čia necituosiu, bet kai kurie žodžiai padvelkė prieškario Lietuva. Ar čia netyčia, toks stilius, ar specialiai? ;--)

Цитата: Джибиmano nuoširdžiausias AČIŪ

Nėr už ką.  Sėkmės besimokant; tiesą sakant, truputį pavydžiu, kad galite mokytis čekų; ir aš norėčiau, bet vis pristinga laiko.

Romanai,

aš ir peržiūrėjau prabėgom tą savo pranešimą, ir pridėjus ranką prie širdies - nematau jokio skirtumo tarp to, kaip rašau aš, ir to, kaip rašai tu. :no: O kas dėl "specialiai" - esu įsitikinęs, kad tai yra viena labiausiai nepavydėtinų situacijų, kuomet esi priverstas savo kalbą tvarkyti dirbtinai - leidinėt Tezaurų ar kapstytis po žodynus. Ir, tiesą sakant, mane vargintų dirbtinai skurdint savo kalbą, rašau taip, kaip man gaunas; tikiuosi, nelabai rėžia akį :( ... Tarp kitko, kartą susirašinėjant neformaliai man teko patirt priekaištą, kad mano bendra lietuvių kalbos struktūra išduoda nelietuvį. Dabar iš tavęs girdžiu diametraliai priešingą vertinimą. Ar galėtum patvirtinti tą teiginį, kad mano sakiniai surėdyti rusiškai?

Цитата: РоманČia necituosiu, bet kai kurie žodžiai padvelkė prieškario Lietuva.

:_3_01 :_3_01 :_3_01

Jei netingi, pacituok, man naprawdę smalsu :D.

Цитата: Леонид
Jokių čia filosofijų, tiesiog mintys temomis, kurių tam tikros man yra netgi šiek tiek svarbios...
... tai būtų sritis, dėl kurios prasto mokėjimo turbūt mažiausiai reikėtų pergyventi, ypač jei žmogus dirba su rimtu kalbos stiliumi.

Man tai iš karto buvo aišku, kad jūs rusakalbis:D

... tiesiog mintys tam tikra, man šiek tiek svarbia  tema
...būtų sritis, kurią netgi prasčiau išmanant, nereikėtų pergyventi, ypač jei žmogus tobulina (rimtą) kalbos stilių

Tai pasirodo, kad moku lietuvių taip, kad vos pabandžius suregzt padorų sakinį, iškart kyšo ausys? :o Ir kaip po to dar išdrįsčiau kalbėti apie tai, kad moku dar kažkokias kalbas, jei pasirodo, kad net lietuvių padoriai nemoku?

Baisiausia tai, kad aš pats nejaučiu, kad mano kalba skiriasi nuo tos, kuria kalba aplinkiniai... :(

Ir kaip po to dar tikėtis išmokti užsienio kalbas? :o

O kaip galima būtų apibūdinti tas klaidas, norint jų atsikratyti; koks jų pobūdis? Kokios konstrukcijos labiausiai taisytinos?

Tarp kitko, taip ir nesupratau, kuo blogas pirmasis sakinys, kurį pacitavote... Tiesiog spontaniškai parašytas, nesuredaguotas... Akivaizdu, kad taisytinas, tačiau dabar žiūriu į jį ir negaliu suprasti, kuo gi jis galėtų išduoti būtent rusakalbį?

Aš sakinius pasirinkau atsitiktinai, tai gal jie nėra patys "reprezentatyviausi".

Bet štai "žmogus dirba su stiliumi", čia jau aiškiai čelovekas rabotajet:D Norėčiau priminti, kad aš jums dėl kalbos nepriekaištavau. Ir nematau jokio pagrindo daryti globalias išvadas dėl savo kalbinių sugebėjimų. Ne vienas lietuvis pavydėti gali...

Nu va, Džibi, užgraužei Leonidą ir mirė jūsų pokalbių šou "Pas Džibį ir Leonidą" :mrgreen:

Цитата: Romanužgraužei Leonidą ir mirė jūsų pokalbių šou "Pas Džibį ir Leonidą"

Ar jis tokia mimoza? Nemanyčiau, žmogus laiko gal neturi. Aš irgi jau trečią dieną savo čekų pamokų nedarau, nes darbas spaudžia. O šou visada galima pratęsti su Romanu, ausį prie durų prispaudusiu  :_1_12

Na, ačiū, jeigu dar mano lietuvių kalbą pradėsi taisyti, tai aš gal iš karto pats pasikarsiu  ](*,) Man užtenka to, kad dabar persikėliau į Vilnių, tai kraupstu nuo bendradarbių lietuvių kalbos. Ypatingai juokina vienas veikėjas, kuriam viskas "trača" :lol:

Цитата: Romankuriam viskas "trača"

Net nesuprantu, ką tai galėtų reikšti.
Aš ne redaktorė ir nesu linkusi suaugusius žmones auklėti. Pati nepykstu, kai kas nors klaidas pabado, tai tik į naudą. Tačiau akivaizdžių klaidų atveju labai nemėgstu argumento "o mes TAIP rašome, taip sakome". Specialistams ir vadybininkams dažnai taip nutinka.
Kokios sferos darbuotojai taip bjauriai lietuviškai kalba? Antra vertus, Kaunas irgi nėra kokia nors "taisyklingos kalbos oazė". Viskas ganėtinai individualu tiek ten, tiek čia (Vilniuje)

"Trača" tai "trečia" lenko lūpuose. :mrgreen: Kaune tikrai nėra taisyklinga kalba, ypatingai dėl priegaidžių - bet užtat beveik nėra kitataučių, arba jie labai gerai užsimaskavę - tokių "trača" ten neišgirsi.

Цитата: Roman"Trača" tai "trečia" lenko lūpuose. Kaune tikrai nėra taisyklinga kalba, ypatingai dėl priegaidžių - bet užtat beveik nėra kitataučių, arba jie labai gerai užsimaskavę - tokių "trača" ten neišgirsi.

Visai nieko :D vietinis koloritas. O jūs irgi  :mrgreen: rusakalbis? Kvailas klausimas, juk tinklalapis rusiškas... Man patinka čia besirenkantys žmonės, malonūs ir draugiški. Jei ir iškvailina, tai nelabai piktai. Kadangi slavų kalbos mano duona, visai įdomu pasiskaitinėti. Nors lingvistinių subtilybių neišmanau ir į jas gilintis neketinu. O štai čekų tai norėčiau geriau pramokti, tik vis laiko stinga.

Цитироватьlenko lūpuose

Rašybos klaida per neapsižiūrėjimą, nereikia iš karto lipdyti etikečių. Beje, o/uo painiojimas - būdingas "suostinės" bruožas :_1_12

ЦитироватьKaune tikrai nėra taisyklinga kalba

Gal ir stilius kartais sušlubuoja, bet tikrai nevargsiu po 10 kartų persiskaitinėdamas viska, kad būtum patenkinta, Džibi. Rašau greitai, bet galvoju dar greičiau, dėlto vienaip pradėta sakinys dažniausiai baigiasi kita mintimi. Geriau būtų parašyti: Iš tiesų Kauno kalba nėra taisyklinga - tinka dabar?

Aš netikra vilnietė, mano savimeilės tai neužgauna. Tiek jau visko prisiklausai... O tavo atsakymas būdingas užkietėjusiam internautui ir tik tiek. Kaunas nekalba, nebent kauniečiai. O Kaune kalbama ir t.t. Daugiau niekada nerodysiu nė vienos tavo klaidos, netgi jei man kaktusas ant delno išaugtų... Su etiketėm nieko bendro. Пою что вижу... geriau nesibarti ir nekibti viens kitam į atlapus dėl niekų. :D

ЦитироватьKaunas nekalba

Gal neatsimeni, bet savo laiku buvo leidžiamas laikraštis "Kalba Vilnius" - taigi nereikia prisigalvoti problemų, ten kur jų nėra. Yra net kalbotyroje tokie terminai - "Šiaulių šnektos" ir pan. Tai vadovaujantis tavo logika negalima taip sakyti, nes "Šiauliai nesišneka". Juokinga. Užsigauti irgi nėra reikalo, bet mano lietuvių kalbos, ačiū Dievui, taisyti nereikia - nėra tokio poreikio. O tobulinti, gerinti, dailinti galima bet ką. Duosi po vieno lituanisto pataisymo kitam - jis vėl sugalvos milijoną būdų, kaip ir ką dar galima pataisyti. Toks jau dalykas ta kalba.

Puikiai suprantu, kai nejauti poreikio, kad kas tavo kalbą taisytų. Turėtum pasitenkinti mano pažadu, kad to daugiau nedarysiu. Laikraštis "Kalba Vilnius" buvo LRTV leidinys, kurio pavadinimas atsirado iš kreipinio radijo eteryje: kalba Vilnius, kalba Kaunas.

ЦитироватьLaikraštis "Kalba Vilnius" buvo LRTV leidinys

Ot man naujiena :lol: Esmė tokia, kad perkeltine prasme, kalbant apie visus miesto gyventojus, galima pasakyti "Utena kalba taip", o "Zapiškis kitaip". Ir gali trypti koja netrypusi, to tu nepakeisi.

Supratau, ką reikia daryti, norint išvalyti savo kalbą nuo įtarimą keliančių stiliaus elementų.

Reikia tiesiog atidžiai stebėti savo kalbą, ir stengtis reikšti mintis, vartojant konstrukcijas, kurios tikrai dažnai pasitaiko kokiame nors "švarios kalbos" šaltinyje (kad ir spaudoj), ir įtarimo tikrai nekelia. Ir vengti daugiau ar mažiau savarankiškų pasakymo būdų, ypatingai kai sakinys sudėtingesnis, nes taip galima nuklysti nuo kelio, ir priartėti prie gimtosios kalbos sintaksės.

O iš tikrųjų argi kalba ne tampa skurdesnė nuo tokio akylaus kalbininkų dėmesio? Pvz., kuo neįtiko žodis "įtakoti"? Tarp kitko, jo Wordas net nepabraukia. Kodėl vietoj vieno patogaus žodžio reikia vartoti du - "daryti įtaką"?

O kodėl negalima pasakyti "lenko lūpose"? Tikrai nebūčiau įtaręs, kad tai netikęs pasakymas... :o

O mano klaidas, net menkiausias, prašyčiau visuomet taisyti... Man tai ypač svarbu, nes kol padoriai neišmoksiu lietuviškai, tol neatsikratysiu jausmo, kad juo labiau užsienio kalbų niekad patenkinamai nepramoksiu...

Цитата: ЛеонидIr vengti daugiau ar mažiau savarankiškų pasakymo būdų

Nemanau, kad tai būtų gerai. Galima įsivaryti kompleksą, kad niekada nesugebėsiu ir t.t. Geriausia būtų skaityti klasikinę, kad ir verstinę literatūrą. Tada viskas įlenda "savaime" (mano mylimas būdas :D ). Aš ketinu imtis garsiai ką čekiško skaityti, kad nors kiek pasistūmėčiau į priekį, nes per tą darbą visą savaitę net pamokėlėms laiko neturiu. Gulu pusę dviejų ir kaip akmuo į vandenį.  Kiaurą dieną prie kompo... Bet apsidžiaugiu, kai paštas išmeta kokią žinutę iš forumo ir galiu pertraukėlę padaryti. :D

P.S. O kaip jūs įsivaizduojate vertėją, kuris vietoj "autorinio" sakinio vien jam žinoma (kad ir puikiai žinoma, be mažiausios klaidelės) leksika naudotųsi :oops: Tai jau geriau kokia klaidelė...

Kad įlįstų savaime, reikia neišlįst iš tos kalbos terpės. O kai negyvename šalyje, kurios kalbos mokomės, o bandome rasti valandėlę kalbai įtempto darbo grafiko sąlygomis, tai geriau mokytis tekstus (kad ir iš tos pačios literatūros) atmintinai. Nes ne kartą patyriau, kad net kai tikslingai bandau įsiminti žodį, tai vis tiek negarantuoja, kad nepamiršiu. Todėl verta bent po porą kartų perskaityti tą ištrauką. Visgi šioks toks kartojimas. O žodžiai gerai įsimena, tik jei juos pastoviai vartot, t.y. kartot. Kai gyveni toje šalyje ir kasdien vartoji kalbą, šita problema savaime atkrenta. O mūsų sąlygomis tenka išgalvoti kažkokius dirbtinius būdus.
Pastebėjau, kad perskaitęs kokį įdomų straipsnį užsienio kalba (tame tarpe ir čekų), paskui apmąstydamas tai, ką perskaičiau, mąstau ta kalba, kuria skaičiau :)

Taip, todėl man labai gaila, kad neturiu jokio čekų kanalo, nes rusiškas ir lenkiškas žinias visada pasiklausau. Kartą "Discavery" transliavo (užtikau netyčia) nedubliuotą filmą, tai neatsitraukiau nė minutėlei.

Kad kanalų nėra, dėl to tai tikrai gaila. Apskritai kabelinės kažkodėl transliuoja labai siauro kalbinio spektro kanalus.

Per radiją kartais pagaunu kokią įdomesnę bangą. Kartą užtikau kinų radijo čekų redakciją. Kaip čekiškai su kinų akcentu kalbėjo :mrgreen:
Skambėjo tikrai įspūdingai. Nuo tol turiu t.t. įspūdžių dėl čekų tarimo, bet nežinau, kiek tai taikytina tikrąjai čekų kalbai...

Цитата: ЛеонидNuo tol turiu t.t. įspūdžių dėl čekų tarimo, bet nežinau, kiek tai taikytina tikrąjai čekų kalbai...

Beveik nesiklausau radijo, o gal reikėtų... Įspūdis turėjo būti pritrenkiamas :lol: . Santrumpa t.t. reiškia ir "taip toliau", kita reikšme kažin ar vartojama. Parašiau ir suabejojau, bet pati niekada "tame tarpe" netrumpinu. Man labai trūksta sunormintų lietuviškų santrumpų. Bet VLKK ir čia nekruta, atsirašinėja.

ЦитироватьSantrumpa t.t. reiškia ir "taip toliau"

Žmogus turėjo omeny "tam tikrų" - ko tu vėl kabinėjies?;--)

Цитата: DžibiSantrumpa t.t. reiškia ir "taip toliau", kita reikšme kažin ar vartojama.

Aš "t.t." visada vartoju reikšme "tam tikras, -i"; tiesą sakant, nežinau, kokios yra normatyvinės santrumpos, ir nesu tikras dėl šios mano santrumpos kilmės. Besimokydamas universitete ir stenografuodamas paskaitas metai iš metų, kartą atradau, kad jau rašau vien tik santrumpomis, ir turiu sukūręs ištisą jų sistemą. Iš tikrųjų pasiteisina, nes spėju užrašyti viską. Faktiškai ji apima visus  žodžius (tikrai kelis šimtus), kurie daugiau ar mažiau dažnai pasitaiko, todėl santrumpų niekad nepainioju, kiekviena jų reiškia tik 1 žodį. Dažniausiai lieka 1-2 pirmosios raides ir galūnė; brūkšneliu neatskirtos. Taip ir gaunas:
vbė, vnė, Lva, plis, strra, sma, aplbė, ekka, pka, pja, knė, ija...
Įdomiausia, kad ši sistema susiformavo savaime, niekad specialiai nesusimąstydavau, kokią santrumpą žodžiui parinkti.
Tad visiškai įmanoma, kad "t.t." irgi iš šitos serijos, nors man kažkodėl atrodė, kad ši santrumpa apskritai yra vartojama šia pagrindine prasme.

Цитата: RomanŽmogus turėjo omeny "tam tikrų" - ko tu vėl kabinėjies?;--)

Viskas tvarkoj, gi prašiau mano klaidas taisyti, man tai iš tikrųjų įdomu.

Цитата: Леонид
Tad visiškai įmanoma, kad "t.t." irgi iš šitos serijos, nors man kažkodėl atrodė, kad ši santrumpa apskritai yra vartojama šia pagrindine prasme.

Nesu iki galo tikra, o ieškoti tikslią informaciją laiko neturiu :D
Taip, studentai sukasi kaip gali. O ir visuotinai pripažintos sistemos egzistuoja, pvz., stenografija. Vertėjų forume buvo kažkoks altajietis, siūlęs savo greitojo užrašymo sistemą ir propagavęs jos būtinumą vertėjams. Bet vertėjai sukritikavo ir nesusidomėjo.

Na, man pereiti prie kitos stenografijos sistemos būtų tikrai labai nepatogu, savąją  naudoju jau kelis metus, ir ji vis "tobulėja"; ten ir raidžių yra, pasiskolintų iš kitų abėcėlių, ar net išvis jokiose abėcėlėse neegzistuojančių...

Turiu klausimą. Ar galėčiau pasitikslinti, kaip taisyklingai pasakyti "šios savaitės bėgyje" - "per šią savaitę"?

"per šią savaitę" tinka. Bet man pačiai kartais tas neleistinas bėgis praverstų, nes sakydama "atvažiuosiu per valandą", tarytum pasakau, kad po valandos, o galiu atvažiuoti ir po dešimties minučių. Rusiškas "в течение" lankstesnis. Matyt, lituanistai plačiau visa tai aiškina, bet neturiu laiko ieškoti. Sėkmės!

Labas!
Man labai patinka lietuvių kalba ir aš pats bandau jos išmokytis, bet aš gyvenu Maskvoje tai man labai trūksta praktikos :( o kalba yra labai sunki. Jeigu kas nors lietuviškai kalbant gyvena Maskvoje padėkite man! :)

Su pagarba,
Ornamentas :roll:

Цитата: OrnamentLabas!
Man labai patinka lietuvių kalba ir aš pats bandau jos mokytis, bet aš gyvenu Maskvoje ir man labai trūksta praktikos :( o kalba yra labai sunki. Jeigu kas nors lietuviškai kalbantis gyvenate Maskvoje, padėkite man! :)

Pagarbiai,
Ornamentas :roll:

Labas :)

Tačiau kalbat puikiai!:_1_23  
Sveikinu ;-)

Kaip Jums pavyko savarankiškai taip gerai pramokti kalbą?
Mielai padėsime! (Tik ne Maskvoje, o čia, forume, jeigu Jums tai tinka)

Ačiū Jums už atsakymą!! :) Aš turiu Aleksandravičiaus ir "Nė dienos be lietuvių kalbos" vadovelius, taip ir mokausi :)
Man atrodo kad didžiosios sunkumas lietuvių kalboje yra kirčiavimas. Aš beveik viską suprantu bet aš visai negaliu kalbėti lietuviškai, nes čia pas mane nėra praktikos :no: na ir aš darau daug klaidų :dunno:

Beje "Su pagarba" tai aš kažka laiškelyje mačiau :_1_12  

Pagarbiai,
Ornamentas :)

Цитата: OrnamentAčiū Jums už atsakymą!! :)

Nėr už ką :)

Цитата: OrnamentMan atrodo, kad didžiausias sunkumas lietuvių kalboje yra kirčiavimas.

Tikiu, nes susidūriau su panašia problema besimokydamas kalbų, kurių kirtis nepastovus ir kurių čia Lietuvoje negalime išgirsti. Tačiau tai, kiek šis sunkumas yra rimta kliūtis Jums besimokant kalbos, priklauso nuo to, kur ir kaip Jūs lietuvių kalbą vartojate. Ar Jūs mokotės lietuvių kalbos savo malonumui, ar Jus tai verčia daryti, pvz., darbo reikalai, kur Jums reikalingas tobulas kalbos mokėjimas? Jei Jūs lietuvių kalbą naudosite daugiausia skaitymui, o kalbėti dažnai neteks, tai Jums kirčiavimo problema ir nėra ypatingai aktuali. Bet kuriuo atveju, jei tektų kalbėti, nebijokite prabilti, net jei ir nežinosite, kur kirčiuoti žodį. Jus supras. Tarp kitko, kirčiavimas lietuvių kalboje yra sudėtingas ir patiems lietuviams. Šnekamojoj kalboj yra kirčiuojama beveik bet kaip, ypač linksniuojant, ir niekas to nepastebi. Žinoma, kas kita yra taisyklinga oficiali kalba. O jei tektų pagyventi Lietuvoje, atidžiai besiklausydamas gyvos kalbos be vargo greitai išmoktumėte kirčiuoti jei ne tobulai, tai bent jau ne blogiau už lietuvius. Kas dėl fonetikos, siūlyčiau labiau kreipti dėmesį į taisyklingą tarimą - balsės i, y, e, ė, u, ū,..,
o taip pat nepamiršti, kad lietuvių kalboje neveikia balsių redukcijos dėsnis о -> а ir е -> и.

O gal galėtumėt pateikti kokių nors savo sunkumų pavyzdžių?

Цитата: OrnamentAš beveik viską suprantu, bet aš visai negaliu kalbėti lietuviškai, nes čia neturiu* praktikos :no: , na ir aš darau daug klaidų :dunno:

Jūs beveik visiškai nedarot klaidų, patikėkit manim!

Цитата: OrnamentBeje, "Su pagarba" tai aš kažkur laiškelyje mačiau :_1_12

Pagarbiai,
Ornamentas :)

O tai nėra klaida, aš Jums tai pataisiau norėdamas supažindinti su alternatyviu pasakymo būdu. Laisvai galima pasirašinėti ir "su pagarba".

Su pagarba, Леонид :)
_____

*у меня есть / нет - Aš turiu / neturiu. Tai yra bemaž garsiausia kalbos klaida.

апие ка юс ча калботе?8)

Апие виска ир апие ниека...:D жюрю лиетувишкэй калбанчю даугея су киеквиена диена:D :D

щеип аш иешкояу реферато "мано имонес веикла", о паполиау и шита форума:dunno::(

аня? ну ва матэй кэйп буна - ешкай виено о ранди кажка кито... токс гивянимас :lol:

Цитата: Леонид

Tikiu, nes susidūriau su panašia problema besimokydamas kalbų, kurių kirtis nepastovus ir kurių čia Lietuvoje negalime išgirsti. Tačiau tai, kiek šis sunkumas yra rimta kliūtis Jums besimokant kalbos, priklauso nuo to, kur ir kaip Jums prireikia lietuvių kalbos. Ar Jūs mokotės lietuvių kalbos savo malonumui, ar Jus tai verčia daryti, pvz., darbo reikalai, kur Jums kalbą reika mokėti tobulai?

Labas, Leonidai. Šiek tiek pataisiau, nes su kalbos vartojimu, tai nekaip :no:, kalba reikia kalbėti, o vartoti vaistus, naudotis daiktais ir paslaugomis ir pan.

Labai retai čia beateinu, nes darbai, darbai...

Labas, Džibi :)

Aš irgi čia beveik nepasirodau per tuos mokslus... Jų poveikis besimokančiajam, tiesą sakant, priešingas - atima visą žmogaus laiką, užkemša protą, ištrina atmintį, o praktinės naudos - jokios... Bijau, kad užmiršiu kalbas, kurių žinioms lavinti neturiu laiko...

Ačiū už pataisymą.

Lietuvių kalba labai nelanksti...
Įdomu, ar tai yra natūralu, ar visgi dirbtinai padaryta? Kažkas persistengė...

Gerai, kad nepasimetėm 8-)

Цитата: ЛеонидLietuvių kalba labai nelanksti...

Nepasakyčiau, kartais skaitau ir savo akimis netikiu, kad taip žodžius sudėlioti galima. Ypač geroje poezijoje. Lik sveikas, krimsk savo mokslus, aš savo darbus dirbsiu, taip ir sukamės kaip voverės rate  ](*,)

Цитироватьtaip ir sukamės kaip voverės rate  

чя вадинаси - пабяндраво :lol:

Цитата: Romanчя вадинаси - пабяндраво :lol:

Jūs, Romanai, lietuvių vardą ir būdą "garsinate" visame šiame forume, nors net nesate lietuvis. O aš su forumo dalyviais, pasirinkusiais amžino puolimo taktiką nebendrauju. Su kitu žmogum nors žodeliu persimesti malonu, o su jumis... Iki.
PS Geriau neatsakykite nieko, atrodys solidžiau.

ЦитироватьPS Geriau neatsakykite nieko, atrodys solidžiau.

Būtent, kad atsakysiu. Ir čia esmė ne solidume, o tame, kad tylėdamas sutikčiau su tuo kas čia parašyta. O aš nesutinku. Šis postas buvo tendencingas ir neobjektyvus.

ЦитироватьJūs, Romanai, lietuvių vardą ir būdą "garsinate" visame šiame forume

Ar tikrai? Nereikia tik primesti savo nuomonės. Lietuvių vardą "garsina" plėšikaujantys Ispanijoje ir žudantys Skandinavijoje. Nereikia melodramatiškų pozų - atrodo juokingai.

Цитироватьnors net nesate lietuvis

Labai juokinga. Ir iš kur? Pagal niką? Nu tai tada pati esi tam-tam genties atstovė (jeigu spręsti pagal niką). Aš esu lietuvis.

ЦитироватьO aš su forumo dalyviais, pasirinkusiais amžino puolimo taktiką nebendrauju.

Ir nebendrauk - tavo prigimtinė teisė, užfiksuota JT Žmogaus teisių deklaracijoje. Labai atsiprašau, kad sujaukiau šį kilmingųjų panelių sambūrį.

Цитата: RomanAš esu lietuvis.

Ne, Lietuvos lenkas. Ir mes "brudzia nie pilismy".

ЦитироватьNe, Lietuvos lenkas.

Aha, Kaune užaugęs Lietuvos lenkas. :D:D:D Nu tai gal susitinkam, kaip supratau esi vilnietė - galėsiu parodyti pasą. Mano nikas yra vardo ir pavardės santrauka: Ro + Man, o ne mano tikrasis vardas. O jeigu aš moku lenkiškai, tai dar nereiškia kad esu lenkas. Aš iki 12 metų net skaityt lenkiškai nemokėjau, bet taip susiklostė gyvenimas, kad teko Lenkijoj ir pagyventi ir padirbėti. Dar moku latviškai, vokiškai ir keliom kitom kalbom. Tai gal aš ir latvis, vokietis ir vengras viename? Šiaip pastebėjau, kad kai žmonėms trūksta argumentų, tai prasideda: o tu toks, tu anoks, tavo nosis kreiva, ar plaukai per tamsūs. Vat tu Džibe, ir esi geriausias to pavyzdys. Geros dienos.

P.S.

ЦитироватьIr mes "brudzia nie pilismy".

O gal galima vertimą į kokią nors suprantamą kalbą? Pvz nors ir lenkiškai, nes nesuprantu kas čia parašyta.

Nenorėčiau, kad kvaili ginčai atbaidytų norinčius lietuvių kalbą mokytis. Šiandien pabendravau su kolege iš Norvegijos, ji labai susidomėjusi lietuvių kalba, nes pati su lietuviais gyvai pabendravo. Tačiau man nesuprantamas jos noras - iš karto kalbų paketą - lenkų, lietuvių, ukrainų. Kas bendro?

ЦитироватьKas bendro?

Bendra yra tai, kad ir Rusijoje ir svetur skiepijama mintis apie "балто-славян"us, kaip lingvistinį vienetą. Iš čia ir atsiranda įsitikinimas, kad baltų kalbos tėra slavų kalbų atmaina. Ir kaip manęs nepeiktum, dėsiu visas pastangas, kad paneigčiau tą nesąmonę. Baltoslavų/ slavobaltų niekada nebuvo ir negalėjo būti.

Kadangi nesu lingvistikos specialistė, neturiu argumentų remti vieną ar kitą pusę, tačiau Rusijos mokslas dažnai, tarytum netyčia, atrasdavo argumentus remti imperinę politiką. Vien pasakymas "исконно русские земли" apie Prūsus ko vertas.

ну ва ир вел виси ишсилаксте...:(

Sveikinu visus su artėjančiomis šventėmis, linkiu gerai pailsėti, maloniai pasidžiaugti ir dar pasilikti jėgų Naujųjų metų sutikimui, o paskui - laimingų ir sėkmingų  Naujųjų metų :D

Laba diena. Atsiprašau, kad taip ilgai nesilankiau forume, neturėjau laiko net pasyviai stebėti pokalbius.
Tačiau, kadangi Džibi tarp kitų gražių linkėjimų palinkėjo ir gerai pailsėti (tikiuosi, aktualumas išlieka ir sutikus Naujuosius metus :) ), tai galima kartais sau leisti ir užsukti čia...

Цитата: ДжибиSveikinu visus su artėjančiomis šventėmis, linkiu gerai pailsėti, maloniai pasidžiaugti ir dar pasilikti jėgų Naujųjų metų sutikimui, o paskui - laimingų ir sėkmingų Naujųjų metų

Dėkoju Džibi už nuostabius linkėjimus, man belieka tiktai prisijungti prie jų, ir palinkėti visiems laimingų Naujųjų metų. :D

(atsiprašau, kad pavėluotai) :)

Labai gaila, kad čia jau niekas nesilanko...

Skubus klausimas vilniečiams.

Kaip galima minimaliomis laiko ir kitomis sąnaudomis iš stoties nusigauti iki T.Vrublevskio gatvės?
Patarkite, prašau, galimų maršrutų variantus ir transporto priemones, pageidautina ir maršrutų numerius.

2 troleibusas iki Vrublevskio, berods, stotelės (kitoj pusėj Neries sporto rūmai). Ant kampo MA biblioteka. Šiaip jau reikia nusigauti iki Katedros aikštės, Vrublevskio g. jos kraštine eina. 5 troleibusas iki Savivaldybės (buvusios Černiachovskio a.) Gedimino prospektu link Katedros pėstute. Iš stoties iki šios aikštės veža visi mikroautobusai, važiuojantys Kalvarijų g. Sėkmės, gal ne per vėlai atsakiau.

Labas vakaras, Džibi, esu be galo dėkingas už išsamų ir tikrai suprantamą atsakymą.
Tikrai atsakėte ne per vėlai, taip greitai net ir nesitikėjau...

Kaip galima būtų parinkti tikslesnius atitikmens žodžiams ugdymas, raida, kad vertimas pilnai perteiktų prasmę ir nesipainiotų su kitais to paties lauko žodžiais, kaip pvz. vystymasis...? Manęs netenkina vertimas развитие nei vieno šių žodžių atžvilgiu.

Taip pat jei išversime ugdymas - воспитание, bus painiavos su auklėjimu.

Gal kas žino, kaip šiuos žodžius yra įprasta versti?

Kontekstai:

žmogaus raida
vaikų, paauglių, moksleivių ugdymas

Na manau, tau Leonidai bus sunku pagelbėti. Tai yra vienas iš tų atvejų, kai nesutampa žodžių semantiniai laukai, dėlto 100% atitikmens nėra ir būti negali.

Pasakysiu dar daugiau - yra ir daugiau žodžių iš tos pačios "šeimynos":

ugdymas - lavinimas - auklėjimas  mano galva, visa tai "воспитание"

vystymasis (šis žodis paskutiniu metu l. retai naudojamas, gal jį kalbininkai peikia?) -  plėtra (ypat. kalbant apie ekonomiką) "развитие"

raida - čia iš kitos operos - "эволюция"

Ar kartais informacijos laikmena ir rinkmena nėra tas pats? Maniau kad ne, bet kilo tam tikrų įtarimų.

Dar vienas klausimas vilniečiams :)
Kaip iš stoties nuvažiuoti tiesiai į Konstitucijos pr.? Ar yra tiesioginis susisiekimas?

ЦитироватьKaip iš stoties nuvažiuoti tiesiai į Konstitucijos pr.? Ar yra tiesioginis susisiekimas?

5 troleibusu iki Žaliojo tilto, tada truputį paėjėti

jeigu dar reikia... :)

Apie rinkmenas-laikmenas.
Tai "naujieji" kompiuteriniai žodžiai. Rinkmena - tai žodžio "File" atitikmuo (kompiuteryje). Bet dažniau sakoma tiesiog "Failas".

O laikmena - tai visokios disketės, kietieji diskai ir panašūs "indai" informacijai laikyti.

Цитата: Svecias

ЦитироватьKaip iš stoties nuvažiuoti tiesiai į Konstitucijos pr.? Ar yra tiesioginis susisiekimas?

5 troleibusu iki Žaliojo tilto, tada truputį paėjėti

jeigu dar reikia... :)

Ačiū! :) Aš savo laiku, prieš gerą mėnesį, būtent taip ir padariau. Ten neįmanoma pasiklysti...

Rinkmena - failas? Geras... Anksčiau buvo labai populiaru sakyt "byla"...

Žiūriu mirė ši tema natūralia mirtim. Mažai yra lietuvių, mažai :(

ЦитироватьRinkmena - failas? Geras... Anksčiau buvo labai populiaru sakyt "byla"...

Taip :) O dabar kažkodėl "byla" tapo nebetinkamu žodžiu, nežinau kodėl...

Kompiuterių terminai - komplikuotas klausimas šiuo metu, vieni nori kalbėti angliškais žodžiais su lietuviškom galūnėm ("paklikink aikoną ant kontrolinės panelės" :D ), kiti prigalvoja visokių naujadarių ("vielabraukis", "leistuvė" :D ), o paprasti žmonės lieka nesupratę... :(

Turbūt dar daug laiko praeis, kol terminija nusistovės.

Цитата: Svecias

kiti prigalvoja visokių naujadarių ("vielabraukis" :D )

Kiek žinau, tai siūlytas troleibuso atitikmuo, tik jis neturi jokių šansų, nueis užmarštin kaip akmuo dugnan :D

"Byla" tapo netinkama, nes labai asocijuojasi su teismais ir šiaip nelabai geros asociacijos. :yes:

o ar žinote, kas yra "gintra"? :)

ЦитироватьByla" tapo netinkama, nes labai asocijuojasi su teismais ir šiaip nelabai geros asociacijos.

Galbūt, nežinau... Bet kažkur viena ausim girdėjau, kad atseit byla - tai dokumentų segtuvas, o ne atskiras dokumentas, ir kompiuterinio failo taip vadint negalima (nors angliškas žodis "file" lygiai taip pat turi tą dokumentų segtuvo reikšmę).

Цитироватьo ar žinote, kas yra "gintra"?

Elektra :) Iš prieškario kalbos valymo bandymų.
graikiškai elektron = gintaras, ar ne?

Paskaitinėjęs daugiau visą šitą forumą, turiu klausimą Romanui:

Kiek kalbų iš viso moki? Kiek iš jų gerai (gali susišnekėt), o kelias tik gramatikas esi šiaip pavartęs?

Įdomu pasidarė 8-)

Domėtis nedraudžiama 8-) realiai galiu susikalbėti (blogiau ar geriau) 8 kalbomis. o gramatiką pavartęs esu daugelio kalbų - šiaip dėl bendro supratimo...

Gal galėtumei išvardinti? :)

[lietuvių, rusų, latvių, lenkų - matosi ir iš šio forumo, kokios dar?]

Mirtis alyvuose lietuviių kalbai šiame forume :D

Ką gi, vasara baigėsi, gal pradėsim vėl rašinėtis čia :)

Vakar iš draugo išgirdau juokingą atvejį. Įmonei, kurioje jis dirba, reikėjo skubiai išvertsi kažkokį techninį tekstą į rusų kalbą, ir kadangi tai buvo skubu - davė vertimų biurui. Kai pamatė rezultatą, visi tiesiog iš koto išvirto.

"Srovės lygintuvas" buvo išversta kaip "Утюг тока" :)

:D:D:D lol tikrai juokinga

Цитата: Svecias"Srovės lygintuvas" buvo išversta kaip "Утюг тока" :)

:D Sunku patikėti.

Aš toks pat tinginys, kaip ir tas ,,utiugo" vertėjas - tingiu skaityt visus pranešimus... Leonidai, ar teisingai suprantu, kad gyvenate Lietuvoje, bet Jūsų gimtoji kalba - ukrainiečių?

Цитата: SveciasVakar iš draugo išgirdau juokingą atvejį. Įmonei, kurioje jis dirba, reikėjo skubiai išvertsi kažkokį techninį tekstą į rusų kalbą, ir kadangi tai buvo skubu - davė vertimų biurui. Kai pamatė rezultatą, visi tiesiog iš koto išvirto.

"Srovės lygintuvas" buvo išversta kaip "Утюг тока" :)

Įdomu, tačiau iš kitos pusės išeina, kad vertėjas iš esmės turi būti visų sričių žinovas. Pažiūrėjus tekstų spektrą, kuriuos paprastai vertėjui tenka versti, maždaug taip ir atsitinka. Aišku, galima teigti, kad vertėjas turi net tik mokėti tam tikrą kalbą, bet ir specializuotis ir tam tikroje srityje (pvz. verstis techniniais vertimais iš tam tikros kalbos į kitą konkrečią kalbą), bet realiai ar pas mus taip yra? Žmonės užsibūna vertimų sferoje kokį dešimtmetį, prisigraibo "patirties", paskui genijais tampa... Kitas įdomus dalykas, kad pagal "pasaulinius vertimo standartus" laikoma norma, kad žmogus turi versti į savo gimtąją kalbą - tai yra minimalus kokybiško vertimo garantas. O tokių Lietuvoje atseit yra.

Kitas įdomus klausimas, kokia atsakomybė numatyta vertėjui, kuris išverčia kaip tas "utiug"? Čia dar paprastas pavyzdys parodytas, būna žymiai sudėtingesnių tekstų. Ir - įdomiausias klausimas - ar galima įpareigoti klientą prie techninio teksto suteikti papildomos informacijos tam tikra specifine tematika? Nes tų techninių tekstų būna iš įvairiausių siauriausių sričių. Prašyti tai tikrai galima, bet gal kartais tai kur nors numatoma, reglamentuojama?

Цитата: ValiusLeonidai, ar teisingai suprantu, kad gyvenate Lietuvoje, bet Jūsų gimtoji kalba - ukrainiečių?

Iš dalies teisingai :) Visiškai nesuprantu, kodėl manęs taip dažnai klausia, lyg "tikslinant", ar aš ukrainietis? Toli gražu ne pirmas atvejis.

Tikrai nereikia būti visų sričių žinovu, kad suprastum, jog sąvokoje ,,utiug toka" kažkas netvarkoj. Reikia tik rusų kalbą mokėt - argi šito neturėtume tikėtis iš vertėjo?

Apie Jūsų kilmę, Leonidai, klausiau grynai iš praktinių sumetimu. Parašysiu Jums asmeniškai.

Цитата: SveciasKą gi, vasara baigėsi, gal pradėsim vėl rašinėtis čia :)

Vakar iš draugo išgirdau juokingą atvejį. Įmonei, kurioje jis dirba, reikėjo skubiai išvertsi kažkokį techninį tekstą į rusų kalbą, ir kadangi tai buvo skubu - davė vertimų biurui. Kai pamatė rezultatą, visi tiesiog iš koto išvirto.

"Srovės lygintuvas" buvo išversta kaip "Утюг тока" :)

Matosi koks tas "techninis tekstas" - lyginama visu pirma - įtampa, o srovė jau priklauso nuo apkrovos pobudžio  8-)

Dėl vertimo biurų. Mergos sedinčios tenais, absoliučiai neraukia technikoje. Mano sugulovė kaip tik užsiima vertimais, tai aš ją ir konsultuoju technikos klausimais.

Šiaip mane labiausiai juokina tie techniniai "lietuvizmai" - linksmakotis
:D, diskasukis ir panašiai.

N.B. jei parašiau keiksmažodį , tai ar butina trint pranešimą?

mano nuomone, kokybiškiau išverčia tos srities specialistas, mokantis kalbą, nei kalbos specialistas, kažką girdėjęs apie tą sritį.

ЦитироватьIš dalies teisingai  Visiškai nesuprantu, kodėl manęs taip dažnai klausia, lyg "tikslinant", ar aš ukrainietis? Toli gražu ne pirmas atvejis.

Gal dėl to, kad Lietuvoje ukrainiečių niekada nebuvo daug, o 1990 metais  daugelis iš jų išvažiavo į Lvovą... :)

Цитата: Sveciaskad Lietuvoje ukrainiečių niekada nebuvo daug, o 1990 metais  daugelis iš jų išvažiavo į Lvovą... :)

Kodėl butent į Lvivą? Nejaugi visi ukrainiečiai kurie gyveno Lietuvoje visi buvo "zapadencais"?
Mano buvęs klasiokas pavyzdžiui išvažiavo miestan kur kadaisiai švedai kailin gavo nuo Petro pirmojo :D

Na juk aš ir nesakau, kad visi :) Juk išvadą darau vos 2 pažįstamų šeimų - tai statistiškai nepatikimos mano išvados ir lengvai gali būti paneigtos :)

Tiesiog turbūt išvažiuoti labiau norėjo tie, kurie jautėsi būtent ukrainiečiais, o ne kažkokiais "rusakalbiais"?
[Pastarasis žodis (nepainioti su žodžiu "rusas"!) man siejasi su pilka "tarybinių žmonių" mase ir kelia šleikštulį]

Sveikinu visus! :)

Tik neseniai atradau internete šitą forumą.

Norėčiau paklausi štai apie ką. Yra toks Vinco Krėvės apsakymas: Perkūnas, Vaiva ir Straublys (http://anthology.lms.lt/texts/32/tekstas/15.html). Ten, pabaigoje, yra tokie žodžiai:

"Daugel metų praėjo, daugelis žmonių Vaivos juostą yra matę - vieni ją vadina Straubliu - ir klysta, kiti Vaivos rykšte - ir dar labiau klysta, - bet niekas arti jos dar nėra buvęs, nėra jos pasiekęs."

Man įdomu, ką čia, šiame kontekste, reiškia "rykštė" žodis (ne "vaivorykštė", o būtent "rykštė"). Kitaip tariant, kaip jūs išverstumėte šį žodį į rusų kalbą? Pagal LKŽ, yra daug šio žodžio reikšmių: ветка, лоза, розга, кара, наказание, несчастье, какое-то ткацкое приспособление...  Kuri iš šitų reikšmių būtų čia tinkamiausia ?

Hmmm... Geras klausimas... Tik čia reikia ne vertimo, o literatūrinės interpretacijos :)

Tiktų
ветка лоза

ypač antrasis, kuriam rus-liet žodyne priskiriamos ir tokios reikšmės: vytelė, virbas, rykštė. Лозина - žilvičio vytis, vytinė, rykštė

Sveiki!
Atsiprašau, kad "atgaivinau" šitą mirusią temą; iš dalies man gėda dėl savo lietuvių kalbos lygio, kaip ir praleisti veltui sąmoningi gyvenimo metai, vis dar painioju visas tas nosinės, ilgąsias apie gramatiką tyliu.. trumpai sakant: tragedija :D
Jai apie save, tai esu pirmo kurso anglų filologijos studentas, kol kas žinau 3 kalbas, tarp jų rusų, turbūt lietuvių kalba užima žemiausią vietą pagal kalbos rišlumą ir teisingumą.. Tikiuosi, kad čia bent kažkas pasiūlys kokias knygas bent pačiam panagrinėti, kartais gėda darosi kai nežinau kaip turėtų būti rašomas šis ar tas žodis rašant/pildant dokumentus :(
Ačiū už dėmesį ir atsiprašau jai pastebėjote nelogiškumą kai kuriuose sakiniuose.

Labas Visiems :) Mano vardas Roman. Aš iš Rusijos. Kalbu lietuviškai

taip,  čia kažkas niekas daugiau nesusirašinėjo....  Kur jūs visi

Labas visiems!
Senai čia niekas nieko nerašė...  :(

Niekam neįdomu...

Žmonėms kalbu per sunki, tingūs jie. Todėl čia tylu.

Ech... O kalba tokia graži :) Ją vien dėl grožio pramokt verta :)

Čia tiek mažai žmonių, žinotų lietuvių kalbą...

Цитата: Arcady от мая 28, 2010, 22:23
Čia tiek mažai žmonių, žinotų lietuvių kalbą...

Na, taip. Santykiniai mažai.

Ir kas yra dar blogiau - lietuviškai kalbantys žmonės čia yra visi santūrūs (na, be kelių) ir retai rašo.

(aš juokauju)

Reikia čia daugiau rašyti, nes aš jau pradėjau pamiršti lietuvių kalbą  :(

Arkady, o jūs kur gyvenate?  :)

Цитата: Rómendil от мая 29, 2010, 18:24
Reikia čia daugiau rašyti, nes aš jau pradėjau pamiršti lietuvių kalbą

Jo, aš ja stengiuosi kalbėti kas dieną čia namie arba su draugais. Nes viskas labai lengvai pasimiršta.

Man rodos, kad aš ne labai greitai pamirštu, bet vis tiek...
Jei aš kalbėčiau lietuviškai kasdien, būtų super  ::)

Aš tingiu kas dieną lietuviškai. Man vis tiek angliškai truputį lengviau, nei leituviškai. Nors burna nuo anliškojo tarimo greičiau pavargsta.

O kur visi dingo?

nuėjo į mišką, eglutes kirstį

Цитата: spalis от декабря 21, 2010, 19:22
nuėjo į mišką, eglutes kirstį

berods negalima be leidimo kirsti egles :P

išrašyk ir kirsk, o ka eglutė reikia?

Цитата: spalis от декабря 21, 2010, 19:41
išrašyk ir kirsk, o ka eglutė reikia?

nereik man jos, nebūsiu per Naujaką namuos, o Kalėdas nešvenčiu :)

aišku, žydas?

Цитата: spalis от декабря 21, 2010, 20:07
aišku, žydas?

Dievai palaimino mane nuo tokio baisaus dalyko :D Girtuoklis-studentas gi ir tiek :)

ačių Dievui

Цитата: spalis от декабря 21, 2010, 20:27
ačių Dievui

va tep va, o Jūs kuo tikit?

tai mano reikalai, non commentarum

ar klausiai skygorget, aleksey?

Sveiki!  :)

Цитата: slapta от мая 29, 2011, 22:37
Sveiki!  :)

ir jūms geros dienos/gero vakaro! ko naujo pasakysit?

matau vėl žmonės ateina  forumo šakon... Tiesą sakant, mažoka... Paskutinis pranešimas nuo Spalio birželio 2 dienos... Bet nieko... Galbūt dar sugužės...

gal tu L, duotum pamuokas, ar kaip?

ar Maironį skaitai, man patink

Цитата: spalis от июня  2, 2011, 12:38

Цитата: slapta от мая 29, 2011, 22:37
Sveiki!  :)

ir jūms geros dienos/gero vakaro! ko naujo pasakysit?

nieko naujo aš nepasakysiu  :) apie ką kalbote? ar šiaip sau...

taip apie nieką, gal šiaulietė?

Цитата: spalis от июня 18, 2011, 22:12
taip apie nieką, gal šiaulietė?

ne, netoli Vilniaus.

spalis, kokių tau pamokų reikėjo?

lit. lietuvių

aš kaip suprantu, jūs ja išmokant? o aš ją žynau btt Vakarų A.

susibodo, su savim kalbėt

kur  kalbą?

Na, rusams, ko gero, lietuvių yra lengviausiai išmokstama kalba, neskaitant slaviškų, aišku.

Taip, aš gerai tai supratau, kada pradėjau mokytis japonų kalbos.
Kaip gi senai aš nerašiau lietuviškai...  ::)

Цитата: Rómendil от февраля 20, 2012, 16:18
Taip, aš gerai tai supratau, kada pradėjau mokytis japonų kalbos.
Kaip gi senai aš nerašiau lietuviškai...  ::)

... kai pradėjau...  :smoke:

pas mane kartais būna dvejonės: nebesuvokiu ar tai 'lietuviškai' skamba ar čia vėl matau darkytą kalbos variantą ;D bet stengiuos nevartot tokių formų, kuriuose būtų perdaug rusiškos sintaksės ir morfologijos elementų.. na ir verčiant sunkius tekstus man padeda valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapio konsultacijų bankas. :)

Gali būti ir ,,kada pradėjau", šioks toks kitoks prasmės atspalvis yra.
... kartais tikrai juokingai ta ,,rusofobija" atrodo, žmonėms visur rusizmai vaidentis pradeda.
Derėtų skirti šnekamąją ir valstybinę rašto kalbą, VLKK ir atstovauja antrajai.

Цитата: Didmitra от февраля 20, 2012, 16:29
Gali būti ir ,,kada pradėjau", šioks toks kitoks prasmės atspalvis yra.

ir koks gi? nesugalvoju pavyzdžių..

Цитата: Chocolate от февраля 20, 2012, 16:31

Цитата: Didmitra от февраля 20, 2012, 16:29
Gali būti ir ,,kada pradėjau", šioks toks kitoks prasmės atspalvis yra.

ir koks gi? nesugalvoju pavyzdžių..

,,kai pradėjau" yra apibrėžtesnis laiko atžvilgiu ir nurodo pačią pradžią (mano supratimu), bei turi ir priežasties atspalvį.

Kuomet pradėjau - tuomet ...

Цитироватьbet stengiuos nevartot tokių formų, kuriuose būtų

Цитата: Rōmānus от февраля 20, 2012, 16:23

Цитата: Rómendil от февраля 20, 2012, 16:18
Taip, aš gerai tai supratau, kada pradėjau mokytis japonų kalbos.
Kaip gi senai aš nerašiau lietuviškai...  ::)

... kai pradėjau...  :smoke:

Ačiū!

Aš, tiesą sakant, norėjau parašyti "kai", bet kažkodėl nusprendžiau pakeisti šitą frazę. Bet aš niekada ir niežinojau, kaip teisiklingai vartoti "kai" ir "kada", nes kai aš mokausi lietuvių kalbos, aš neturėjau patyrimo, o dabar apskritai nesu kalbėjęs per daug ir jau beveik viską pamiršau.

Цитироватьo dabar apskritai nesu kalbėjęs per daug

Ar tai taisyklingai taip pasakyti? Ar tai yra anglų kalbos įtaka?

Atsiprašau už klaidas.

Цитата: Vembras от февраля 20, 2012, 18:15
Kuomet pradėjau - tuomet ...

a, jo.. kartais tas 'uo' atsiranda ne ten kur reikia

Цитата: Rómendil от февраля 20, 2012, 18:55

Aš, tiesą sakant, norėjau parašyti "kai", bet kažkodėl nusprendžiau pakeisti šitą frazę žodį (?). Bet aš niekada ir nežinojau, kaip taisyklingai vartoti "kai" ir "kada", nes kai aš mokiausi lietuvių kalbos, aš neturėjau patyrimo praktikos (?), o dabar ir apskritai šiaip nesu kalbėjęs per daug perdaugiausiai, ir jau beveik viską pamiršau.

Kiek pataisiau.

Цитата: Rómendil от февраля 20, 2012, 18:55

Цитироватьo dabar apskritai nesu kalbėjęs per daug

Ar tai taisyklingai taip pasakyti? Ar tai yra anglų kalbos įtaka?

Formaliai tai visiškai taisyklinga, tik prasmė tokio pasakymo gaunasi kita, nei iš konteksto galima būtų tikėtis.

Цитироватьnežinojau, mokiausi

Spaudos klaidos =)

Цитироватьfrazę, patyrimo

Aš taip ir norėjau parašyti. Aš kalbu apie kalbų mokymasio patyrimą, kurio man trūko, kai aš mokiausi lietuvių.

Ačiū už pataisymus  ;up:

Цитата: Rómendil от февраля 21, 2012, 15:28
Aš kalbu apie kalbų mokymosi patyrimą, kurio man trūko, kai aš mokiausi lietuvių.

Ačiū už pataisymus  ;up:

Mokymosi: si – sangrąžos dalelytė.

Taip, aš niekada to nežinojau, ačiū.

Aš matau, čia daug kas moki lietuviškai...

Цитата: Rómendil от февраля 22, 2012, 14:09
Aš matau, čia daug kas moki lietuviškai...

Apiečiatka? ;D
populiarėja kalba gi.. džiugu tai matyti :)

Цитата: Chocolate от февраля 22, 2012, 14:30

Цитата: Rómendil от февраля 22, 2012, 14:09
Aš matau, čia daug kas moki lietuviškai...

Apiečiatka? ;D
populiarėja kalba gi.. džiugu tai matyti :)

Veiksmažodžio formą pamiršau D:

Čia vienoj temoj kiek pajuokavau, prašydamas nustatyti kalbą tokios ,,anglomanijos" (čia pridedu dar ir lietuvišką bei ,,ruską" variantą), nežinau kiek tiksliai pataikiau su ta angliška rašyba:

Anguliscum:
Ky ac bowow mickeh, muthow lubby diddalah roddar mackar.
Bet jmawnas sarkaw, kud mackew pus mos dowgo nahbyr.

Lietuviškai:
Kai aš (|eš) buvau miške, mačiau (|matjau) labai didelę rudą mešką.
Bet žmones sako, kad meškų pas mus daugiau nebėr.

Рускай:
Кай аш буваў мишкѐ, мачаў лабай диделя руда мяшка.
Бет жмонес са̀ко, кад мяшку пас мус даўгеў небер.

mielai atrodo, reikėtų išgalvoti naują kalbą.. arba galima lituanizuoti rusų kalbą :)

Цитата: Chocolate от февраля 22, 2012, 19:18
mielai atrodo, reikėtų išgalvoti naują kalbą.. arba galima lituanizuoti rusų kalbą :)

Litovskaja orfografija prekrasno podhodit dlja russkovo jazyka, nehuže čem na kirilice polučajetsja! Pravda, odnu bukvu prišlosj styritj u poljakov... (budem sčitatj: u tutejših) tvėrdyj znak čemto nado metitj... a! my evo tak: "-" zabacajem! Možno nadejetsja, kogda Rossija vstupit v Evrosojuz – pereidėt na "litvinicu"!

Taigis, kol rusai pereidinės ant litvinicos, mes lietuviai, eidami Europon, pereisim an anguliškos rašybos.

Цитата: Didmitra от февраля 22, 2012, 19:38
Taigis, kol rusai pereidinės ant litvinicos, mes lietuviai, eidami Europon, pereisim an anguliškos rašybos.

net nenoriu anguliškos matyt lietuvių kalboje, tikrai nenoriu ;D

o Romėns gryžo, labai gerai

Labas! Aš nekalbu lietuviškai, bet noriu kalbeti.

Цитата: Python от марта 16, 2012, 22:21
Labas! Aš nekalbu lietuviškai, bet noriu kalbeti.

Pirma išmok pasakyti lietuvišką abėcėlę ir atitinkamus garsus, kuriuos reiškia atskiros raidės, atmintinai!
(С начала выучи высказать литовский алфавит и сответстующие звуки, которые обозначают отдельные буквы, на изусть!)

Aa – à á ã  (ʌ Аа аА)
Ąą – ą́  ą̃
Bb – b b'  (бъ бь)
Cc – c c'
Chch – x x'
Čč – č č'
Dd – d d'
Ee – è é  ẽ
Ęę – ę́ ę̃
Ėė – ė́ ė̃
Ff – f f'
Gg – g g'
Hh – h h'
Ii – ì
Įį – į́ į̃
Yy – ý ỹ
Jj – j
Kk – k k'
Ll – l l'
Mm – m m'
Nn – n n'
Oo – ò  ó  õ
Pp – p p'
Rr – r r'
Ss – s s'
Šš – š š'
Tt – t t'
Uu – ù
Ųų – ų́ ų̃
Ūū – ū́ ū̃
Vv – v v'
Zz – z z'
Žž – ž ž'

Aš pažinu abėcėlę. Aš noriu pažinti žodys, mokėti rašyti sakinį be klaidos :)

Цитата: Python от марта 16, 2012, 23:34
Aš pažinau abėcėlę. Aš noriu pažinti žodį, mokėti rašyti sakinį be klaidos :)

Geras noras – Dievui į ausį!

Didmitra, dėkui!

Į sveikatą!

Tamsta poetas esi?

Цитата: Python от марта 16, 2012, 23:34
Aš pažinau abėcėlę.
Aš noriu pažinti žodį,
mokėti rašyti sakinį be klaidos
:)

ЦитироватьTamsta poetas esi?

Taip, šiek tiek. Kadaise rašau eilivimų ukrainų kalba.
Lietuvių kalba iš labai poetiška :)

Цитата: Python от марта 17, 2012, 00:41
Taip, šiek tiek. Kadaise rašiau eilių ukrainų kalba.
Lietuvių kalba irgi labai poetiška :)

Besidomintiems senąja civilizacija:

svarbiausias sanskrito – lietuvių kultūrinis ryšys

RITA                 – RĖDA                : tvarka (fizinio ir dvasinio pasaulio)   
PRADŽIAPATI      –   PRADŽIAPATI   : visaprado absoliutas, astro-fizikų ,,eteris"
INDRAS             –   EINDRAS         : energijos absoliutas, Einšteino E=MV²
VARUNAS          –   VARŪNAS         : dinaminis absoliutas, matematikų ,,momentum"
MITRA               –   MITRAS           : šviesos absoliutas, elektronas 300 000 k/sek. greičiu
KRIŠNA             –   KURĖŠNA         : laiko absoliutas, matematikų ,,T"
NIRVANA           –   NERUVONĖ       : sielų-sielos absoliutas, biologų DNA, ,,gyvybės pradas"
TVASTAR           –   SOTVARAS       : Dievas
AGNI                –   ŠV. UGNIS        : pažangos absoliutas, ,,civilizacija"
SPENTAMANYU   –   ŠV. MINTIS       : dorybės absoliutas, teologų ,,dora"
PRAMATAS        –   PRAMATĄS        : pažangos nešėjas, ,,išradėjas"
BALAS              –   BALYS              : Upelonis, gyvulininkystės, mokslo, meno absoliutas.

PRADŽIAPATI

Iš kur prasidėjo baltoji šviesa?
Iš kur prasidėjo gražioji Saulė?
Iš kur prasidėjo šviesusis Mainulis?
Iš kur prasidėjo skaisčiosios Aušrinės?
Iš kur prasidėjo tankiosios Žvaigždės?
Iš kur prasidėjo stipriosios Liūtys?
Iš kur prasidėjo didieji Viesulai?

Atsakymai:

MŪSUOSE PRASIDEDA BALTOJI ŠVIESA!
Prasidėjo Baltoji Šviesa iš Šventosios Dvasios,
Paties Mitros, Dangaus Imperatoriaus;
Gražioji Saulė iš Dievo veido,
Jaunasis-skaistus Mainulis iš Dievo krūtinės,
Skaidriausios Aušrinės iš Dievo rūbų,
Tankiosios Žvaigždės iš Dievo akių,
Stipriosios Liūtys iš Dievo minčių,
Didieji Viesulai iš Šventosios Dvasios,
Paties Mitros, Dangaus Imperatoriaus!

<sub>(перевод-реконструкт)

,,Golubinaja Kniga", – Bessonov, Maskva, 1861
– ищу эту оригинальную книгу в электронном варианте.</sub>