1. Есть ли какие-либо правила, которые определяют место ударения в отглагольных существительных на -imas (не -ymas).
для примера
pardúoti (pardúoda, pardãvė) -> pardavìmas
važiúoti (važiúoja, važiãvo) -> važiãvimas
2. Есть ли какие-либо правила, которые определяют перенос ударения на приставку в глагольных формах:
для примера
išlìpti - ìšlipa - išlìpo
atim̃ti - àtima - àtėmė
išeĩti - išeĩna - išė̃jo
3. Аналогично предыдущему, но особо интересует ne-
nèkalbu но neinù итп
Priešdėlinių veiksmažodžių pagrindinių ir išvestinių formų kirčiavimas nesudėtingas, vis dėlto kai kuriuos dėsningumus reikia įsidėmėti.
Veiksmažodžių su priešdėliu per- visos formos kirčiuojamos tvirtapradiškai priešdėlyje, pavyzdžiui, pérnešti, pérneša, pérnešė
.
Niekada nekirčiuojamas priešdėlis:
priesaginių veiksmažodžių,
bendračių,
tvirtapradžių veiksmažodžių,
o asmenuotės veiksmažodžių (jų esamojo laiko trečiasis asmuo turi galūnę -o).
Priešdėliai kirtį atitraukia esamojo ir (ar) būtojo kartinio laiko formose iš gretimo netvirtapradžio priešpaskutinio skiemens:
(i)a asmenuotės (su galūne -ė) veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formose, pavyzdžiui, nùpeikė, nèplaukė
;
esamojo laiko formose, turinčiose šaknyje:
trumpąjį ar padėtinio ilgumo balsį, pavyzdžiui, sùveda, nèskuta, pàkasa
(išskyrus netùri, negãli, nebetùri, nebegãli, betùri, begãli
, bet su kitais priešdėliais atitraukia kirtį, pavyzdžiui, p�turi, �šgali
);
dvigarsius el, em, en, er besikaitaliojančius su il, im, in, ir bei balsiu i, pavyzdžiui, àtvelka (plg. atvi�kti), nùkerpa (plg. nuki�pti), �šskrenda (plg. išskr�sti)
;
keli mišrieji a asmenuotės veiksmažodžiai, turintys dvigarsius al, am, an, pavyzdžiui, nùgarma, nèkalba, sùskamba
.
Įsidėmėkite, kad esamojo laiko veiksmažodžiai su galūne -(i)a, turintys tvirtagalę šaknį be balsių kaitos, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pavyzdžiui, neplaũkia (neplaũkti, nèplaukė).
Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos taip pat dažniausiai išlaiko pamatinės formos kirčio vietą ir priegaidę.
Priešdėlinių veiksmažodžių bendratis kirčiuojama šaknyje, išskyrus su priešdėliu per-, tai ir iš jos padarytos išvestinės formos kirtį turi kamiene (išskyrus neveikiamosios rūšies dalyvio būtąjį laiką), pavyzdžiui, nevi�kti – nevi�kdavo, nevi�ks, nevi�ktų, nevi�k, nevi�kdavęs, nevi�ksiąs
ir t. t.
Priešdėliniai neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai kirčiuojami dvejopai:
Pastoviai (pagal pirmąją kirčiuotę) kirčiuojami dalyviai, padaryti iš priesaginių bendračių, pavyzdžiui, nematýti – nematýtas, -a (plg. matýtas, -a)
.
Kilnojamąjį kirtį turi dalyviai, padaryti iš nepriesaginių bendračių. Jie kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę (jei bendratis tvirtapradė) arba 3b (jei bendraties šaknis tvirtagalė arba trumpoji). 3 kirčiuotės dalyviai kirčio į priešdėlį nenukelia, o 3b kirtį turi galūnėje arba priešdėlyje, pavyzdžiui, neláukti – neláuktas, -à 3; apskùsti – àpskustas, -à 3b; nupiẽšti – nùpieštas, -à 3b
.
Priešdėliniai veikiamieji esamojo laiko dalyviai išlaiko veiksmažodžio pagrindinės formos (esamojo laiko) kirčio vietą ir priegaidę. Jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir dalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje, pavyzdžiui, nèkalba – nèkalbantis, -i, neskélbia – neskélbiantis, -i
.
Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, padaryti iš kirčio nenukeliančių esamojo laiko veiksmažodžių, kirčiuojami kaip ir atitinkami nepriešdėliniai veiksmažodžiai, pavyzdžiui, negyvẽna – negyvẽnamas, -a 1; nemýli – nemýlimas, -à 3a
.
Dalyviai, padaryti iš kirtį esamajame laike nukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami pagal 34b kirčiuotę, t. y. kai kurie linksniai kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, nèveda – nèvedamas, -à 34b; �kasa – �kasamas, -à 34b
.
Esamojo laiko padalyviai taip išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę, jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir padalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje pavyzdžiui, neskélbia – neskélbiant, àtneša – àtnešant
.
Priešdėliniai būtojo kartinio laiko padalyviai, išskyrus tuos, kurie padaryti iš veiksmažodžių su priešdėliu per-, kirčio į priešdėlį niekada nenukelia (net jei pagrindinė būtojo kartinio laiko forma kirčiuojama priešdėlyje), pavyzdžiui, išbãrus (plg. �šbarė), išnẽšus (plg. �šnešė)
.